Estijos nacionalinėje mokymo programoje daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninių gebėjimų ugdymui. Tai vienas iš 8 bendrųjų gebėjimų, kuriems Estijos mokyklos skiria daugiausia dėmesio.

Kad mokytojams būtų lengviau, Estija sukūrė paprastą ir aiškų mokinių skaitmeninės kompetencijos modelį. Tokiu būdu kiekvienas estų mokytojas nebeturi naujai išradinėti rato, bet gali sutelkti dėmesį į paramą besimokančiam asmeniui. 

Estijos sistemos paaiškinimas

Apibrėžtomis kompetencijomis gali naudotis ir mokytojai, ir mokiniai. Todėl mokinių skaitmeninės kompetencijos sistema yra integruotas ir bendras atskaitos taškas, kuriuo remiantis galima analizuoti, kaip vyksta mokymasis. Joje aprašomi gebėjimai, kurių reikia norint išspręsti problemas, su kuriomis susiduriama mokymosi procesuose (de facto profesiniame gyvenime), naudojant skaitmenines technologijas. Ji taip pat pritaikyta Estijos švietimo kontekstui.

Mokinių skaitmeninių gebėjimų sistema pritaikyta prie Europos Komisijos ES masto sistemos „DigComp 2.1“. Ją sudaro 5 matmenys: 1) gebėjimas naudotis informacija ir duomenimis (pvz., nustatyti poreikius, įvertinti šaltinių tinkamumą, organizuoti skaitmeninius duomenis; 2) komunikacija ir bendradarbiavimas, 3) skaitmeninio turinio kūrimas (pvz., redaguoti, suprasti autorių teises, žinoti apie kompiuterių sistemas; 4) sauga ir 5) problemų sprendimas.

Kaip ji veikia praktiškai

Skaitmeninės kompetencijos sistema papildoma įvairiomis priemonėmis, kuriomis siekiama padėti ją įgyvendinti.

• Vertinimo kriterijai. Kiekvienam pagrindiniam švietimo etapui yra viešai prieinamas studentų vertinimo kriterijų rinkinys, susietas su penkiais mokinių skaitmeninės kompetencijos sistemos aspektais. Jos suskirstytos pagal kiekvieną iš keturių pagrindinių bendrojo ugdymo etapų ir jomis mokytojai gali naudotis vertindami mokinių pažangą ugdant skaitmeninius gebėjimus. Savo ruožtu jos gali naudotis naujais duomenimis planuodamos tolesnio mokymosi gerinimo strategijas. Studentai taip pat gali naudotis šiais kriterijais, kad nusistatytų savo mokymosi tikslus. Specialių poreikių turintiems moksleiviams parengta papildoma pritaikyta vertinimo kriterijų versija.

• Įsivertinimo apklausa. Mokyklos ir mokiniai gali naudotis internetiniu skaitmeninių gebėjimų įsivertinimo klausimynu, skirtu pagrindinio ir vidurinio ugdymo moksleiviams įvairiais formatais. 

• Skaitmeninių technologijų žodynėlis. Parengtas skaitmeninis žodynėlis, susijęs su studentų kompetencijos sistemomis, taip pat su skaitmeniniais vertinimo kriterijais ir apskritai skaitmeniniu mokymusi. Jis suteikia mokytojams ir mokiniams bendrą kalbą, kurios reikia skaitmeniniam mokymui ir mokymuisi aptarti.

• Skaitmeninio mokymosi scenarijai. Renkami skaitmeninio mokymosi scenarijai, kuriuose aprašoma geriausia mokymosi ir skaitmeninių gebėjimų ugdymo integravimo į įvairius mokyklinius dalykus patirtis. Šie mokymosi scenarijai skelbiami su atvira prieiga.

Skaitmeninės kompetencijos darbo grupė

Skaitmeninių gebėjimų iniciatyvai vadovauja Estijos švietimo ir jaunimo taryba, turinti specialią Skaitmeninės kompetencijos darbo grupę. Ji stebi pokyčius ir rengia ataskaitas, bandomas naujas priemones, nuolat atnaujina medžiagą (ir sistemą), pateikia rezultatus ir t. t. 

Darbo grupė du kartus per metus teikia ataskaitas apie rezultatus ir pokyčius Skaitmeninės kompetencijos patariamajai tarybai, kurią sudaro 10 pagrindinių Estijos organizacijų (Estijos švietimo technologijų specialistų asociacijos, Estijos profesinio mokymo pažangos asociacijos, Estijos mokytojų asociacijos, Tartu universiteto, Estijos informatikos mokytojų asociacijos, Estijos darželių auklėtojų asociacijos, Talino universiteto, Estijos mokyklų vadovų asociacijos ir Estijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos) atstovų.