„Sumani Latvija“ (latviškai „Gudra Latvija“) – tai iniciatyva, kuria siekiama skatinti skaitmeninius įgūdžius bei mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) supratimą apie skaitmenines technologijas Latvijoje ir kaimyninėse šalyse. Didžiausias jos pasiekimas – MVĮ skirta priemonė „Diginno“ (angl. Digital Maturity Online Recommender Tool) – sukurta remiantis Latvijos informacinių ir komunikacijų technologijų asociacijos (LIKTA) metodika ir finansuota „Interreg“ Baltijos jūros regiono projekto #R050 DIGINNO lėšomis. Kitos šios iniciatyvos suinteresuotosios šalys yra Latvijos prekybos ir pramonės rūmai, taip pat įvairios informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus sektoriaus asociacijos ir įmonės.
Internetinė priemonė pirmiausia skirta pramonės mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) valdymo lygio darbuotojams, pvz., valdybos nariams, plėtros vadovams, savininkams ir direktoriams. Šis internetinis MVĮ skaitmeninės brandos patarėjas leidžia įvertinti skaitmeninę brandą 10-yje verslo proceso sričių.
- Skaitmeninė transformacija ir konkurencija
- Finansinių duomenų valdymas
- Žmogiškųjų išteklių valdymas
- Santykių su klientais valdymas
- Išteklių valdymas
- Komunikacija ir santykiai su klientais
- Procesų skaitmeninimas
- Saugumo politika ir praktika
- Gamybos skaitmeninimas
- Inovacijų ir augimo perspektyvos
„Diginno“ priemonė padeda įmonėms tiksliai įvertinti savo įmonės skaitmeninę brandą, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias sritis. Be to, vartotojai gauna daugiau žinių apie skaitmeninės transformacijos koncepcijas, procesus ir poveikį. Svarbus priemonės tikslas – sustiprinti MVĮ vadovų ir savininkų poreikį investuoti į darbo jėgos mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, kad jie galėtų pasinaudoti skaitmeninės transformacijos teikiama nauda.
Galutiniai rezultatai sugrupuoti pagal keturis skaitmeninės brandos lygius – nuo „rytdienos didvyrių“ iki „čempionų lygos“, o pasibaigus priemonė sudaro suasmenintą ataskaitą, pagal kurią galima pritaikyti organizacinę politiką ir metodus. Iniciatyva padarė didelį poveikį tikslinei auditorijai – smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms Latvijoje, o vėliau kaip gerosios praktikos mechanizmas buvo perduotas kitoms Baltijos šalims. Šiuo metu priemonė naudojama Estijoje, Lietuvoje, Švedijoje, Danijoje ir Lenkijoje ir yra pateikiama keliomis ES kalbomis: anglų, estų, latvių, lietuvių, lenkų ir švedų.