Europos įgūdžių darbotvarkė yra Europos Sąjungos penkerių metų planas, grindžiamas 10 veiksmų, nustatytų jos pirmtake – 2016 m. Europos Komisijos įgūdžių darbotvarke. Aukšto lygio planu siekiama asmenims ir įmonėms suteikti gyvenimui ir darbui reikalingų skaitmeninių įgūdžių.
Europos įgūdžių darbotvarkė papildo Europos skaitmeninę strategiją, MVĮ (mažųjų ir vidutinių įmonių) strategiją ir yra parengta pagal Europos ekonomikos gaivinimo planą. Planu siekiama kelių pagrindinių tikslų: stiprinti tvarų konkurencingumą ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų ir užmojų įgyvendinimo, didinti socialinį teisingumą ir lygybę įgyvendinant pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą, t. y. visiems suteikti galimybę mokytis, mokytis ir mokytis visą gyvenimą, taip pat didinti bendrą atsparumą ir piliečių bei įmonių gebėjimą reaguoti į krizes.
Pagal Europos įgūdžių darbotvarkę planuojama imtis 12 veiksmų, kurie suskirstyti pagal 4 pagrindines temas.
Europos įgūdžių darbotvarkėje siūloma 12 naujų veiksmų, kuriais siekiama sutelkti suinteresuotuosius subjektus ir panaikinti piliečių ir įmonių skaitmeninių įgūdžių trūkumą.
- Įgūdžių paktas – 2020 m. lapkričio 10 d. paskelbtas pavyzdinis veiksmas, kuriuo siekiama remti visų asmenų ir organizacijų įgūdžius, kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą ir mokymąsi visą gyvenimą.
- Stiprinti žinių apie įgūdžius rinkimą ir užtikrinti, kad europiečiai turėtų karjeros raidai reikalingų įgūdžių.
- ES lygmens parama nacionalinių vyriausybių ir ES valstybių narių vykdomiems strateginiams veiksmams, susijusiems su kvalifikacijos kėlimu ir perkvalifikavimu.
- Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl profesinio rengimo ir mokymo sektoriaus tobulinimo.
- Remti mokslinius tyrimus įgyvendinant iniciatyvą, skirtą Europos universitetams, įgūdžių ugdymui ir tarpvalstybiniam mokslo darbuotojų judumui.
- Įgūdžių ugdymo skatinimas siekiant remti dvejopą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką.
- Priemonės, kuriomis siekiama padidinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų skaičių ir skatinti universaliųjų įgūdžių ugdymą, taip pat verslumo ir skaitmeninės transformacijos įgūdžius.
- Remti gyvenimui reikalingus įgūdžius ir užtikrinti, kad Europos piliečiams ir darbo jėgai būtų prieinamos ir prieinamos priemonės bei iniciatyvos su aiškiais mokymosi visą gyvenimą būdais.
- Naujas Europos požiūris į mikrokredencialus ir nauja Europass platforma.
- Peržiūrėta įgūdžių ir investicijų į įgūdžius sistema, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama didinti valstybių narių investicijas į įgūdžius.
Įgūdžių darbotvarkėje nustatyti 2025 m. tikslai, grindžiami iš anksto nustatytais rodikliais, pavyzdžiui, didinti jaunesnių suaugusiųjų, darbo ieškančių asmenų ir menkos patirties turinčių ir žemesnės kvalifikacijos įgūdžių turinčių asmenų dalyvavimą. Europos Komisija siekia pradėti 540 mln. suaugusiųjų švietimo programų ir mokymo veiklos, įskaitant 60 mln. žemos kvalifikacijos suaugusiųjų ir dar 40 mln. bedarbių ir darbo ieškančių asmenų. Pagal Europos įgūdžių darbotvarkę pradėtais veiksmais taip pat remiami platesni skaitmeninio dešimtmečio iki 2030 m. tikslai (t. y. užtikrinti, kad 80 proc. piliečių turėtų bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius), siekiant, kad bendras suaugusiųjų, turinčių pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, skaičius pasiektų 230 mln.