Projekte „CyberHubs“ pristatomos septynios nacionalinės kibernetinio saugumo įgūdžių strategijos, parengtos bendradarbiaujant su pagrindiniais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais. Strategijose išdėstyti tiksliniai kibernetinio saugumo kompetencijų stiprinimo metodai Ispanijoje, Slovėnijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Graikijoje, Belgijoje ir Estijoje.
Projektas „CyberHubs“ yra labai svarbus, nes juo tiesiogiai atsižvelgiama į didėjantį didesnio kibernetinio saugumo poreikį visoje Europoje. Kiekvienoje strategijoje pateikiamos veiksmų gairės, pritaikytos prie unikalių iššūkių ir galimybių atitinkamoje šalyje, taip prisidedant prie darnesnės Europos kibernetinio saugumo įgūdžių sistemos.
Konkrečių šalių kibernetinio saugumo uždavinių sprendimas
Kiekvienoje iš septynių strategijų nustatomos nacionalinės kibernetinio saugumo įgūdžių spragos, pramonės poreikiai ir mokymo galimybės, taip pat pateikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Nors visos strategijos dera su platesniais ES kibernetinio saugumo tikslais, jos taip pat atspindi skirtingus nacionalinius prioritetus ir aplinkybes.
Belgijos strategija grindžiama jos stipria kibernetinio saugumo infrastruktūra, nustatant pagrindines įgūdžių ugdymo spragas ir siūlant tikslines kvalifikacijos kėlimo iniciatyvas. Ataskaitoje pabrėžiama, kad reikia stiprinti švietimo įstaigų ir privačiojo sektoriaus partnerystes, kad kibernetinio saugumo mokymai būtų suderinti su kintančiais pramonės poreikiais, visų pirma tokiose srityse kaip žvalgyba apie grėsmes ir reagavimas į kibernetinius incidentus.
Estijoje, garsėjančioje pažangia skaitmenine aplinka, siekiama stiprinti kibernetinio saugumo darbuotojus integruojant naujas mokymosi metodikas, remiant nuolatinį profesinį tobulėjimą ir stiprinant vyriausybės, akademinės bendruomenės ir pramonės bendradarbiavimą. Strategijoje taip pat daugiausia dėmesio skiriama ypatingos svarbos infrastruktūros ir su dirbtiniu intelektu susijusių kibernetinio saugumo vaidmenų specialistų mokymo plėtrai.
Graikijos strategija dera su nacionalinėmis ir ES iniciatyvomis, kuriomis siekiama stiprinti švietimą kibernetinio saugumo klausimais ir darbo jėgos ugdymą. Jame pirmenybė teikiama akademinės bendruomenės, pramonės ir vyriausybės bendradarbiavimui, siekiant pagerinti kibernetinio saugumo mokymą ir profesinį sertifikavimą. Pagrindinis strategijos aspektas – visuomenės informuotumo ir dalyvavimo skatinimas siekiant užtikrinti, kad kibernetinis saugumas taptų esminiu visuomenės rūpesčiu.
Vengrijoje daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų sukurti aiškūs keliai nuo vidurinio ugdymo iki karjeros kibernetinio saugumo srityje, remiant neseniai studijas baigusius absolventus ir specialistus, kurie pereina prie kibernetinio saugumo vaidmenų. Strategijoje pabrėžiamas mokymo programų suderinimas su pramonės poreikiais, darbo jėgos įvairovės skatinimas ir tokių problemų, kaip karjeros stagnacija ir pervargimas, sprendimas siekiant išlaikyti patyrusius specialistus.
Lietuvos strategijoje atsižvelgiama į didėjančią šalies kibernetinio saugumo specialistų, turinčių stiprių techninių ir netechninių kompetencijų, paklausą. Jame pabrėžiama, kad reikia universalių specialistų, galinčių atlikti įvairias kibernetinio saugumo funkcijas, įskaitant vyriausiuosius informacijos saugumo pareigūnus (CISO) ir incidentų valdymo specialistus. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama praktinio mokymo, profesinių sertifikatų ir tarptautinio bendradarbiavimo svarba siekiant pagerinti įgūdžių ugdymą.
Slovėnijos požiūriu daugiausia dėmesio skiriama įgūdžių trūkumo mažinimui užtikrinant darbo jėgos parengtį, švietimą ir nacionalinį atsparumą. Integruojant švietimą kibernetinio saugumo klausimais į akademines mokymo programas, plečiant profesinį mokymą ir didinant informuotumą, strategija remiama visapusiška kibernetinio saugumo įgūdžių ekosistema. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad Slovėnijos „CyberHub“ taptų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo iniciatyvų lydere.
Galiausiai, Ispanijos strategija siekiama stiprinti kibernetinio saugumo kompetencijas skatinant viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, stiprinant nacionalinius skaitmeninio saugumo, kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos pajėgumus. Strategijoje pabrėžiamas skubus kibernetinio saugumo architektūros, reagavimo į incidentus ir DI saugumo specialistų poreikis, kartu daug dėmesio skiriant švietimo kibernetinio saugumo klausimais programavimo įgūdžių gerinimui.
Vieningos pastangos siekiant kibernetinio saugumo parengties
Šios nacionalinės strategijos yra labai svarbus žingsnis stiprinant Europos kibernetinio saugumo pajėgumus. Sprendžiant švietimo spragų problemą, stiprinant pramonės bendradarbiavimą ir užtikrinant, kad specialistai turėtų reikiamų įgūdžių, projektas „CyberHubs“ atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant kibernetinio saugumo ateitį Europoje.
Išsamiai susipažinkite su kiekvienos šalies kibernetinio saugumo įgūdžių strategija:
Kibernetinio saugumo įgūdžių strategija. Ispanija
kibernetinio saugumo įgūdžių strategija: Slovėnija
kibernetinio saugumo įgūdžių strategija: Lietuva
kibernetinio saugumo įgūdžių strategija: Vengrija
kibernetinio saugumo įgūdžių strategija: Graikija
kibernetinio saugumo įgūdžių strategija: Belgija
kibernetinio saugumo įgūdžių strategija: Estija