Projekto „Prisijungusi Lietuva“ vykdytojai kartu su Seimo kultūros komitetu kovo 19 d. surengė nuotolinę konferenciją #PrisijungusiLietuva. Ar prisijungėme?. Renginyje apžvelgti skaitmeninio amžiaus iššūkiai, Lietuvos gyventojų požiūris ir pasirengimas jiems. Konferencijos dalyviai aptarė galimybes skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti ir susipažino su projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatais savivaldybėse bei dalyvių įžvalgomis.
Konferencijos įrašą žiūrėkite čia https://youtu.be/vMAgxl8tiiA (trukmė - 4 val.).
Nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose jau dalyvavo per 89 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų. O dalyvių amžius labai pasikeitė – nuotolinių mokymų dalyviai gerokai jaunesni.
Pandemija ir karantinas gerokai paspartino technologinį progresą bei privertė iš naujo permąstyti skaitmeninio raštingumo įgūdžių svarbą tiek kasdienybėje, tiek darbe. Remiantis projekto duomenimis, 11-oje pažengusiems skirtų mokymų programų pirmojo karantino metu dalyvavo 3 400 mokymų dalyvių, kai antrojo karantino metu šie mokymai jau pritraukė beveik keturis kartus daugiau– 13 030 dalyvių.
Pirmojo karantino metu populiariausi mokymai buvo „Skaitmeninių nuotraukų apdorojimas ir saugus dalijimasis“, „Dokumentų kūrimas internete ir dalijimasis su kitais“ ir „Pristatymų rengimas“. Antrojo karantino metu populiariausių temų trejetukas atrodo taip: „Dokumentų kūrimas internete ir dalijimasis su kitais“, „Skaičiuoklė darbui ir namams“ ir „Skaitmeninių nuotraukų apdorojimas ir saugus dalijimasis“.
„Iš šių temų matyti, kad pirmojo karantino metu žmonės labiau siekė išlaukti karantiną, todėl rinkose temas, kurios padėtų turiningai praleisti laisvalaikį. Antrojo karantino ypatybė – mokymų dalyviai jau ieško mokymų programų, kurios padėtų darbuojantis nuotoliniu būdu. Žmonėms prireikė žinių, kaip saugiai dalintis dokumentais – tai vienas esminių įgūdžių, reikalingų bet kokiame darbe, taip pat kaip ir pristatymų rengimas. Temos apie nuotraukų apdorojimą rodo, kad turėdami daugiau laiko peržiūrėjome savo nuotraukų archyvus, dažniau jomis dalijomės socialiniuose tinkluose, kurie iš dalies kompensavo gerokai sumenkusį socialinį gyvenimą realybėje“, – pastebi L. Križinauskienė, projektą „Prisijungusi Lietuva“ vykdančios asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė.
Iki karantino mokymuose dalyvavo 70 proc. dalyvių, kuriems daugiau nei 51 metai, 27 proc. – kuriems daugiau nei 65 metai. Karantinas pakoregavo dalyvių amžių.
Projekto duomenimis, pirmojo karantino metu didžiausią dalyvių dalį (48 proc.) sudarė 51-65 metų gyventojai, kai per antrąjį karantiną šios amžiaus grupės dalyvių sumažėjo iki 40 proc. Palyginti pirmąjį ir antrąjį karantiną dviem procentiniais punktais sumažėjo ir vyriausios amžiaus grupės, 65 m. ir daugiau, dalyvių skaičius – atitinkamai nuo 10 iki 8 proc.
„Daugelis vyresnių amžiaus žmonių nesirinko mokytis nuotoliniu būdu dėl dviejų priežasčių: pirmiausia, kad ir kaip stengiamės detaliai paaiškinti žingsnius, deja, jiems buvo per sunku be pradinių skaitmeninių įgūdžių prisijungti prie skaitmeninių klasių, kita priežastis – bibliotekoms užvėrus duris, ne visi turėjo mokymams reikalingą įrangą namuose. Kita vertus, projektu siekiame padėti visų amžiaus grupių gyventojams, prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą skatinimo mūsų šalyje. Todėl džiaugiamės kiekvienu pasinaudojusiu mokymų galimybe, jaunais darbingo amžiaus žmonėmis, kuriems ne tik naudinga atnaujinti žinias, bet ir išmokti naujų dalykų ir išlikti aktyviais darbo rinkoje“, – akcentuoja L. Križinauskienė.
Antrojo karantino metu pagausėjo jaunesnių mokymo dalyvių gretos. Didžiausias pokytis stebimas vidutinio amžiaus grupėje – 31-40 metų. Čia dalyvių skaičius išaugo nuo 14 iki 19 proc.
Dominuoja moterys, daugėja miestelių gyventojų
Pasak asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės, nesikeičia vienas dalykas – mokytis visgi labiau nusiteikusios moterys nei vyrai.
„Pirmojo karantino metu jos sudarė 87 proc. visų dalyvių, antrojo – 86 proc. Galima daryt prielaidą, kad vyrai savo gebėjimus vertina geriau arba netgi pervertina, o gal turi pernelyg daug išdidumo pripažinti, kad kažko nemoka. Kaip pastebėjome projekto metu, dažniausia priežastis, kuri žmones stabdo nuo mokymosi – tai gėdos jausmas, nenoras sau pripažinti, kad kažko nežinome“, – pažymi ji.
Išanalizavus projekto duomenis, matyti, jog pasikeitė jo dalyvių demografija – kursuose padaugėjo žmonių iš miestelių ir kaimo vietovių. Pirmojo karantino laikotarpiu 32 proc. dalyvių buvo iš mažesnių miestelių ir , kaimiškų vietovių. Vėliau miestelių ir kaimų gyventojai sudarė jau 36 proc..