Skaitmeninių įgūdžių spragos. Atidesnis žvilgsnis į skaitmeninių įgūdžių indeksą (DSI 2.0)

Skaitmeniniai įgūdžiai yra labai svarbūs konkurencingai, atspariai ir įtraukiai Europai. Sparti technologijų plėtra ir jų įsisavinimas mūsų ekonomikoje reikalauja, kad europiečiai būtų kompetentingi skaitmeninėje srityje. Vis dėlto 36 proc. Europos suaugusiųjų vis dar neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, o dar 8 proc. retai arba niekada nesinaudoja internetu. 

Naudojantis skaitmeninių įgūdžių rodiklio (DSI 2.0) duomenimis, JRC leidinyje „Skaitmeninių įgūdžių spragos. Atidžiau pažvelgti į skaitmeninių įgūdžių indeksą (DSI 2.0)“ analizuojamas Eurostato 2023 m. skaitmeninių įgūdžių rodiklis (DSI 2.0), siekiant nustatyti ES suaugusiųjų skaitmeninių įgūdžių spragas, siekiant padėti politikos formuotojams ir švietimo paslaugų teikėjams. Jame nagrinėjami du pagrindiniai mokslinių tyrimų klausimai:

  1. Kokius skaitmeninius įgūdžius reikia toliau tobulinti?
  2. Kas yra skaitmeninių įgūdžių ugdymo tikslinės grupės?

Pagrindinės išvados

  • Nepaisant didėjančių kibernetinių grėsmių, ES piliečių kibernetinio saugumo įgūdžiai yra menki. Rekomenduojama daugiau investuoti į švietimą, informuotumą ir mokymą kibernetinio saugumo srityje.

  • Pilietinis ir politinis dalyvavimas internetu atsilieka, o tai rodo, kad reikia skaitmeninio raštingumo programų, kuriomis būtų skatinamas informacija pagrįstas dalyvavimas viešajame gyvenime.

  • Duomenų raštingumo ir programavimo įgūdžiai yra labai paklausūs, tačiau vis dar nepakankamai išvystyti, todėl juos reikia labiau integruoti į švietimo ir mokymo programas.

Ataskaitoje nustatytos skaitmeninių įgūdžių ugdymo prioritetinės grupės, įskaitant fizinį darbą dirbančius darbuotojus, bedarbius ir nedirbančius asmenis, kuriems dėl automatizavimo kyla didesnė darbo vietų pokyčių rizika. Skaitmeniniai įgūdžiai turėtų būti laikomi įsidarbinimo galimybių pagrindu, nes 90 proc. darbo vietų reikalingi bent baziniai skaitmeniniai įgūdžiai.

Demografinė analizė rodo, kad:

  • žemo išsilavinimo jaunuoliai (16–24 m.) labai dažnai (43 proc.) neturi skaitmeninių įgūdžių;

  • lyčių skirtumai skaitmeninių įgūdžių srityje yra minimalūs, tačiau dėl struktūrinių kliūčių moterims vis dar sunkiau siekti karjeros gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse;

  • 8 proc. europiečių per pastaruosius tris mėnesius neturėjo prieigos prie interneto, daugiausia moterys, vyresnio amžiaus suaugusieji ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys, todėl reikia jiems skirtų įtraukties pastangų.

Dirbtinio intelekto įgūdžių spragos

Labai svarbu spręsti DI grindžiamų įgūdžių trūkumo problemą, nors 61 proc. darbuotojų pripažįsta, kad reikia prisitaikyti prie DI, tik 15 proc. yra gavę DI mokymus ir 44 proc. abejoja, ar jų darbdavys juos suteiks. Ypač reikalinga parama MVĮ skaitmeniniam mokymui.

Rekomendacijos

Politikai turi spręsti nuolatinių įgūdžių skirtumų problemą ir kartu prisitaikyti prie sparčios technologijų raidos. Tikslinė politika turėtų būti orientuota į suaugusiuosius, vyresnius nei 55 metų amžiaus, žemo išsilavinimo asmenis ir asmenis, kurių skaitmeniniai įgūdžiai yra riboti, užtikrinant, kad mokymas būtų prieinamas, įtraukus ir pritaikomas. Reikia daugiau mokslinių tyrimų ir stebėsenos, kad būtų galima įvertinti mokymo veiksmingumą, finansavimo pakankamumą ir geriausią pažeidžiamų grupių įtraukimo į skaitmeninių įgūdžių tobulinimą patirtį.

Publication Details

Skaitmeninių įgūdžių lygis
Pagrindiniai įgūdžiai
Tarpiniai įgūdžiai
Išplėstiniai įgūdžiai
Skaitmeninis ekspertas
Skaitmeninė technologija, specializacija
Skaitmeniniai įgūdžiai
Geografinė taikymo sritis - šalis
Europos sąjunga
Tikslinė auditorija
Skaitmeniniai įgūdžiai darbo rinkai
Skaitmeniniai įgūdžiai IRT specialistams
Skaitmeniniai įgūdžiai švietimui
Skaitmeniniai įgūdžiai visiems
Industrija - švietimo ir mokymo sritis
Informacines ir komunikacines technologijos (IKT) apimančios tarpdalykinės programos ir kvalifikacijos
Iniciatyvos rūšis
ES institucijų
Leidinio tipas
Ataskaita