Čia pateikiama nacionalinių strategijų, politikos ir nacionalinių iniciatyvų skaitmeninių įgūdžių srityje apžvalga. Jomis siekiama skatinti ir remti IRT specialistų, darbo jėgos, bendrųjų piliečių ir ES valstybių narių švietimo sistemų skaitmeninių įgūdžių ugdymą.
Nacionalinės strategijos
Daugiau kaip trečdalis valstybių narių neseniai patvirtino bendrą šalies skaitmeninimo (skaitmeninio augimo arba skaitmeninės transformacijos) strategiją. Šiuose strateginiuose dokumentuose skaitmeniniai įgūdžiai yra vienas iš pagrindinių ramsčių ir kitų šalies skaitmeninės transformacijos tikslų prioritetų. Tipiški pavyzdžiai yra šie: Skaitmeninė Austrija 2050 m.,Skaitmeninė Bulgarija 2025 m., Skaitmeninio augimo strategija Danija, Vokietijos 2025 m. skaitmeninė strategija, Nyderlandų skaitmeninimo strategija 2.0, 2030 m. Slovakijos skaitmeninės transformacijos strategija. Kelios šalys 2021 m. turės atnaujintas ir naujas skaitmenines strategijas, įskaitant Belgiją, Latviją, Estiją, Ispaniją ir kai kurias kitas šalis, kuriose bus nustatyti ateinančių 5–10 metų tikslai.
Kai kuriose ES valstybėse narėse yra atskiros atskiros nacionalinės skaitmeninių įgūdžių strategijos. Portugalijoje 2017 m. Portugalijos vyriausybė sukūrė Nacionalinę skaitmeninių gebėjimų iniciatyvą (e.2030, Portugal INCoDe 2030) – integruotą viešąją politiką, kuria siekiama stiprinti ir puoselėti skaitmeninius gebėjimus. Maltoje 2019–2021 m. nacionalinėje e. įgūdžių strategijoje nustatyti labai tikslūs skaitmeninių įgūdžių ugdymo tikslai ir metriniai PVRR. Airijos Trečiajame IRT įgūdžių veiksmų plane nustatyti švietimo ir IRT specialistų skaitmeninių įgūdžių prioritetai. 2020 m. liepos mėn. Italijoje pagal išsamią sistemą buvo apibrėžta Nacionalinė skaitmeninių įgūdžių strategija, kurioje numatytos keturios intervencijos kryptys studentams, aktyviai darbo jėgai, IRT specialistams ir piliečiams.
Daugelyje ES valstybių narių skaitmeninių įgūdžių ugdymo tikslai yra integruoti į bendrąsias nacionalines švietimo, pramonės skaitmeninimo arba užimtumo strategijas ir politiką, pavyzdžiui, į Vengrijos skaitmeninės darbo jėgos programą, 2019–2030 m. Lietuvos skaitmeninimo veiksmų planą, Švedijos mokyklų sistemos nacionalinę skaitmeninimo strategiją.
Galiausiai kelios šalys turi strategijas ir politiką, skirtas tam tikroms konkrečioms skaitmeninių įgūdžių ir IRT technologijų sritims. Pavyzdžiui, Suomijoje nacionaliniu lygmeniu įgyvendinama keletas dirbtinio intelekto strategijų ir projektų, o Latvijoje 2019–2022 m. Latvijos kibernetinio saugumo strategijoje nustatyti konkretūs tikslai – šviesti viešojo ir vietos administravimo darbuotojus IRT saugos klausimais, taip pat suteikti MVĮ ir piliečiams kibernetinio saugumo įgūdžių.
Kadangi ES valstybės narės nuolat rengia ir tvirtina naujas nacionalines strategijas ir planus, skirtus skaitmeniniams įgūdžiams remti ir skatinti, todėl gali būti naujų, šioje apžvalgoje nepaminėtų pokyčių.