Skaitmeninės technologijos tapo kasdienio žmonių gyvenimo dalimi visoje Europos Sąjungoje. Nauji Eurostato ataskaitos „Skaitmeninė ekonomika ir visuomenės statistika. Namų ūkiai ir asmenys“ duomenys parodo, kaip Europoje plačiai paplitusi interneto prieiga, kaip europiečiai naudojasi internetinėmis paslaugomis ir kaip naudojamos naujos priemonės, pavyzdžiui, generatyvinis dirbtinis intelektas (DI), o taip pat atspindi esamas skaitmeninės įtraukties spragas.
Beveik visuotinis junglumas
2025 m. 94 proc. ES namų ūkių turėjo prieigą prie interneto, o 94 proc. asmenų nurodė, kad per pastaruosius tris mėnesius naudojosi internetu. Ir tik apie 4 proc. asmenų per metus nė karto nesinaudojo internetu, o tai rodo, kad interneto naudojimas Europos visuomenėse yra beveik visuotinis. Populiariausia prisijungimo priemonė yra mobilieji įrenginiai – beveik 9 iš 10 vartotojų prisijungia prie interneto naudodami išmaniuosius telefonus ar panašius įrenginius.
Tačiau ryšio galimybės nėra tolygiai paskirstytos geografiniu požiūriu. Nors tokios šalys kaip Nyderlandai ir Liuksemburgas praneša apie didžiausią pastarojo meto interneto naudojimo lygį (virš 99 proc. gyventojų), kai kuriose valstybėse narėse šis rodiklis vis dar yra artimas 90 proc. Tai rodo, kad skaitmeninės įtraukties srityje dar yra daug tobulėjimo galimybių.
Tie, kurie lieka neprisijungę prie interneto, nurodo įvairias priežastis. Dažniausiai minimas paaiškinimas yra toks, kad nėra poreikio naudotis internetu, po to eina sunkumai naudojantis internetu. Mažesnė dalis nurodo prieinamumo problemas, saugumo klausimus arba kainos barjerus.
O prisijungę europiečiai atlieka įvairias veiklas.
- Komunikacija išlieka svarbiausia: didelė dalis asmenų siunčia ir gauna e. laiškus ir naudojasi tikralaikių pokalbių arba balso ar vaizdo skambučių priemonėmis.
- Prieiga prie informacijos taip pat yra svarbi: daug žmonių internete ieško produktų, paslaugų ir su sveikata susijusio turinio.
- Elektroninė prekyba tapo įprasta: didelė procentinė dalis asmenų praneša internetu užsisakantys arba perkantys prekes ir paslaugas (įskaitant apsipirkimą, kelionių paslaugų rinkinius ir kitus namų ūkio poreikius).
- E. valdžios sąveika ir elektroninės atpažinties (e. ID) naudojimas auga: nors viešosios paslaugos įvairiose šalyse kinta skirtingu tempu, tačiau visos jos pereina į skaitmeninę erdvę.
Naujos technologijos sparčiai įsitvirtina
Viena ryškiausių 2025 m. tendencijų yra generatyvinio DI priemonių naudojimas. Maždaug vienas iš trijų europiečių naudojosi šiomis priemonėmis, pirmiausia asmeniniais tikslais, taip pat darbui ir švietimui. Taikymas skiriasi priklausomai nuo šalies, tačiau didžiausi rodikliai buvo Šiaurės ir Baltijos šalyse.
Tų, kurie dar nesinaudojo generatyvinio DI priemonėmis, dažniausios priežastys buvo nuomonė, kad jiems jų nereikia (39 proc.; šis atsakymas buvo labiausiai paplitęs Lenkijoje ir Vokietijoje, maždaug pusė respondentų), trūko žinių apie DI (8 proc.) arba tiesiog nežinojo, kad jų yra (5 proc.). Privatumo ir saugumo problemos sudaro 4 proc. Tai sritys, kuriose informuotumas ir mokymas galėtų išplėsti naudojimą.
Šaltinis: isoc_ai_iaiu
Skaitmeninė atskirtis ir įtrauktis
Europos deklaracijoje dėl skaitmeninių teisių sakoma:
„...skaitmeninė transformacija, nepaliekanti nė vieno nuošalyje. Ji turėtų būti naudinga visiems, užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir apimti visų pirma vyresnio amžiaus žmones, kaimo vietovėse gyvenančius asmenis, neįgaliuosius ar marginalizuotus asmenis...“.
Nepaisant didelio bendro junglumo, skaitmeninės įtraukties srityje tebėra problemų. Airija, Nyderlandai ir Danija nurodo, kad interneto ryšio rodikliai tiek miesto, tiek kaimo vietovėse viršija 99 proc., o didžiausi skirtumai tarp miestų ir kaimo vietovių buvo Graikijoje, Bulgarijoje ir Kroatijoje.
Apskritai junglumas skiriasi priklausomai nuo demografinės grupės ir geografinės padėties: kaimo vietovės ir vyresnio amžiaus grupės vis dar atsilieka nuo miestų centrų ir jaunesnių kohortų naudojimosi internetu ir skaitmeninio aktyvumo srityse – tai vėlgi atskleidžia sritis, kuriose daugiausia dėmesio skiriama informuotumui ir mokymui.
Eurostato duomenys atspindi Europos visuomenę, kurioje skaitmeninės priemonės yra integruotos į kasdienę veiklą. Kartu jie pabrėžia, kad reikia toliau dėti pastangas skaitmeninės įtraukties, įgūdžių ugdymo ir paramos gyventojams, kurie tebėra Europos skaitmeninio pasaulio pakraščiuose, srityse.
Kintant politikai pagal ES skaitmeninio dešimtmečio sistemą, būsima pažanga priklausys ne tik nuo junglumo, bet ir nuo užtikrinimo, kad visi asmenys galėtų pasinaudoti skaitmenine transformacija ir prie jos prisidėti.