"Scale-Up Europe" telkia daugiau nei 170 geriausių Europos technologijų srities įkūrėjų, investuotojų, tyrėjų, įmonių vadovų ir vyriausybės pareigūnų, kurių tikslas yra vienas: paspartinti Europoje gimstančių pasaulinių technologijų lyderių iškilimą siekiant pažangos ir technologinės nepriklausomybės.
Iniciatyvoje "Scale-Up Europe" daugiausia dėmesio skiriama keturiems pagrindiniams veiksniams:
giliosioms technologijoms (angl. deeptech),
startuolių ir įmonių bendradarbiavimui,
darbuotojų gebėjimams ir
investicijoms.
Steigėjai pradėjo kolektyvines diskusijas šiomis temomis. Kartu jie įsipareigojo parengti pareiškimą, kuriame išdėstyti Europos technologijų užmojai, ir apibrėžė strategiją bei veiksmų planą, kuris turi būti pateiktas.
Skaitmeninimas suteikia didelių galimybių ekonomikos augimui ir darbo sąlygų gerinimui. Kartu ji kelia ir iššūkių, pavyzdžiui, naujų įgūdžių reikalavimų, kurie, nesiimant atitinkamų politinių veiksmų, gali turėti svarbių pasekmių paskirstymui. Norint palengvinti perėjimą prie skaitmeninės technologijos ir pasinaudoti jos teikiama nauda, žmonėms reikės įvairių įgūdžių.
Šiame dokumente nagrinėjamas klausimas, kaip įvairių rūšių įgūdžiai yra susiję su darbo našumu. Remiantis EBPO Tarptautinio suaugusiųjų gebėjimų vertinimo programos (PIAAC) duomenų rinkiniu, atliekant tyrimą atliekama regresinė analizė.
Iš nustatytų faktų matyti, kad tiek kognityviniai (skaitymo, raštingumo ir skaitmeniniai), tiek nekognityviniai įgūdžiai turi tvirtą ir tvirtą teigiamą ryšį su darbo našumu. Remiantis šiais rezultatais, politikos rekomendacijos pateikiamos paskutiniame leidinio skirsnyje.
„McKinsey Global Institute“ (MGI) paskelbtoje ataskaitoje vertinamas ilgalaikis pasaulinės COVID-19 pandemijos poveikis darbo jėgos paklausai, profesijų deriniui ir darbo jėgos įgūdžiams, kurių reikia aštuoniose šalyse, kuriose taikomi įvairūs ekonomikos ir darbo rinkos modeliai: Kinija, Prancūzija, Vokietija, Indija, Japonija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos.
Dokumente remiamasi prielaida, kad COVID-19 pirmą kartą padidino fizinio darbo aspekto svarbą (palyginti su tuo, kad prieš pandemijas didžiausi darbo sutrikimai buvo susiję su naujomis technologijomis ir augančiais prekybos ryšiais). Todėl dokumente nagrinėjama, kaip pandemijos paspartėjusios tendencijos gali pakeisti ilgalaikį poveikį. Joje nagrinėjami šie pokyčiai iki 2030 m. aštuoniose pirmiau minėtose šalyse, kuriose taikomi įvairūs ekonomikos ir darbo rinkos modeliai.
Atlikdami šį tyrimą, autoriai nustatė dešimt darbo sričių (medicininė priežiūra, asmens priežiūra, bendravimas su klientais vietoje, laisvalaikis ir kelionės, parama namuose, patalpų gamyba ir sandėliavimas, kompiuteriniai biuro darbai, klasė ir mokymas, prekių vežimas, gamyba lauke ir priežiūra), šios profesijos atrinktos vertinant jų artumą su bendradarbiais ir klientais, susijusių asmenų tarpusavio ryšių skaičių ir jų darbo pobūdį vietoje ir patalpose.
Pagrindinės šio tyrimo išvados rodo, kad darbo vietos ten, kuriose yra didesnis artumas, po pandemijos greičiausiai patirs didesnių pokyčių, o tai turės grandininį poveikį kitose darbo arenose, nes verslo modeliai reaguoja į tai. Be to, manoma, kad COVID-19 sukeltas darbo sutrikimas bus didesnis, nei apskaičiuota iki pandemijos atliktuose moksliniuose tyrimuose, visų pirma mažiausiai apmokamų, mažiausiai išsilavinusių ir pažeidžiamiausių darbuotojų atveju. Mokslinių tyrimų duomenimis, aštuoniose tirtose šalyse daugiau kaip 100 mln. darbuotojų gali reikėti pakeisti profesiją, ir šie darbuotojai susidurs su dar didesniais įgūdžių poreikių trūkumais. Todėl dokumente pateikiama keletas ilgalaikių įžvalgų, kuriose raginama imtis lanksčių ir bendradarbiavimu grindžiamų atsakomųjų veiksmų, kurie galėtų paskatinti didesnį našumo augimą ir sukurti karjeros galimybes su darbuotojų judumu aukštyn.
Ši ataskaita dėl darbo ateities po COVID-19 yra pirmoji iš trijų MGI ataskaitų, kuriose nagrinėjami ekonomikos po pandemijos aspektai. Kiti vertina ilgalaikę pandemijos įtaką vartojimui ir plataus ekonomikos atsigavimo, kurį lems didesnis našumas ir inovacijos, potencialą.
Pagrindinė bet kurios naujos technologijos įgūdžių politikos planavimo problema yra ta, kad a) mažai žinoma apie darbo vietų, kuriose reikia įgūdžių, pobūdį, b) su technologija susijusios darbo vietos nebuvo susietos su oficialia darbo sistema, kuri naudojama prognozavimo tikslais, ir c) tikėtina, kad įgūdžių srities profesinis pasiskirstymas greitai pasens, nes besiformuojančios technologijos diegiamos vis įvairesniuose sektoriuose ir verslo veikloje.
Reaguojant į šiuos iššūkius, šioje ataskaitoje pateikiama unikali metodinė sistema, pagal kurią vertinama dabartinė blokų grandinės įgūdžių paklausa naudojant duomenų atidavimo technologijas. Ataskaitoje nurodomos su blokų grandine susijusios darbo vietos pagal profesinio klasifikavimo sistemą ir rengiamos visų blokų grandinės specialistų ir naujų kvalifikuotų blokų grandinės absolventų 2020–2026 m. prognozės. Tyrime taip pat naudojami Eurostato duomenys ir Chaise partnerių apklausa, siekiant įvertinti IRT ir blokų grandinės absolventų pasiūlą kiekvienai šaliai per šį laikotarpį.
Parengtos prognozės leis ES ir atskiroms valstybėms narėms įvertinti, kokiu mastu trumpuoju laikotarpiu gali susidaryti darbo rinkos disbalansas, kuris galėtų trukdyti blokų grandinės sektoriaus plėtrai.
Ataskaitai parengti naudotą įgūdžių prognozavimo modelį galima rasti čia.
Skaitmeniniai įgūdžiai tampa kaip niekad svarbūs dėl skaitmeninės revoliucijos, su kuria susiduriame darbo rinkoje, taip pat dėl spartesnių jų poreikių, atsiradusių dėl COVID-19 izoliavimo priemonių. Stengtasi padėti ugdyti ir vertinti skaitmeninius įgūdžius. Tačiau, nepaisant šių pastangų, daugelis žmonių vis dar susiduria su sunkumais ugdydami tinkamą skaitmeninių įgūdžių lygį. Šioje santraukoje aptariama, kodėl skaitmeniniai įgūdžiai yra svarbūs XXI amžiuje ir ką jie reiškia. Po to aprašoma, kaip galime ugdyti, mokyti ir vertinti skaitmeninius įgūdžius. Galiausiai bus pristatytas mokymo ir skaitmeninių įgūdžių vertinimo poveikis.
Autorių teisės © [2021] Amerikos plėtros bankas.
Šiuo IEE (Ekonominių tyrimų instituto) Ispanijoje atliktu tyrimu siekiama nustatyti ir apibrėžti „duomenų ekonomiką“. Iš tiesų duomenų ekonomika daro poveikį ne tik grynai skaitmeninei rinkai ir skaitmeniniams sandoriams, bet ir realiajai ekonomikai ir turi apimti visus duomenis, gautus vykdant skaitmeninius ir realiuosius ekonominius sandorius.
Nustačius duomenų ekonomiką bus galima atlikti išsamesnę tokio sektoriaus poveikio visai nacionalinei ekonomikos ekosistemai analizę ir kiekybinį įvertinimą.
Tai pirmas kartas, kai Ispanijoje analizuojama ir kiekybiškai įvertinama duomenų ekonomika.
Šis tyrimas parengtas ispanų kalba.
Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) tapo svarbia mokyklų sistemų priemone, nes jomis siekiama gerinti švietimą ir didinti jo veiksmingumą.
Tačiau kokiu mastu įvairios socialinės ir ekonominės aplinkos studentai turi prieigą prie IRT grindžiamo kokybiško mokymo?
Apskritai palankių sąlygų neturintys mokiniai paprastai turi mažiau galimybių naudotis skaitmeninio mokymosi galimybėmis tiek namuose, tiek mokykloje. Duomenys taip pat rodo, kad tam tikrų savybių turinčių mokytojų pasiskirstymas gali padėti užtikrinti didesnį teisingumą.
Šioje santraukoje pabrėžiami du pavyzdžiai: mokytojų skaitmeninis savarankiškumas ir mokymas IRT grindžiamo mokymo srityje.
- Kokių rūšių skaitmeninių įgūdžių spragas galime pastebėti ES?
- Kokioms socialinėms ir demografinėms grupėms labiausiai reikia konkrečių politikos priemonių skaitmeniniams įgūdžiams įgyti?
- 2 veiksmas. Informacijos apie įgūdžius gilinimas;
- 3 veiksmas. ES parama strateginiams nacionaliniams kvalifikacijos kėlimo veiksmams;
- 6 veiksmas. Komisijos parama visų skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti ir;
- Skaitmeninio švietimo veiksmų plano 2 prioritetas „Skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų stiprinimas siekiant skaitmeninės transformacijos“.
Europai labai reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, tačiau padėtis įvairiose ES valstybėse narėse ir skirtingose demografinėse grupėse skiriasi. Šiomis aplinkybėmis Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras parengė 2022 m. ataskaitą „Parama politikai, kuria šalinamas skaitmeninių įgūdžių trūkumas“.
Ataskaitoje analizuojami naujausi atitinkami duomenys iš patikimų šaltinių, susijusių su skaitmeniniais įgūdžiais ir darbo vietomis, pavyzdžiui, Eurostato, EBPO ir CEDEFOP, ir apžvelgiama, kaip atrodo skaitmeninių įgūdžių trūkumas darbo rinkos kontekste. Taip siekiama pašalinti duomenų rinkinių skirtumus (grindžiamus skirtingais metodiniais metodais) ir teikti rekomendacijas dėl visuomenės grupių, kurioms labiausiai reikia kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo, kurioms politikos formuotojai turėtų teikti pirmenybę. Ataskaitoje bandoma atsakyti į šiuos klausimus:
Moksliniais tyrimais taip pat siekiama paremti keletą naujausių skaitmeninio dešimtmečio tikslų, susijusių su skaitmeniniais įgūdžiais, kurie taip pat nurodyti Europos socialinio ramsčio veiksmų plane ir Europos įgūdžių darbotvarkėje, įskaitant šiuos tikslus:
Visą Jungtinio tyrimų centro ataskaitą skaitykite Europos Komisijos interneto svetainėje.
Svarbiausias bet kurios ekonomikos ar organizacijos išteklius yra jos žmogiškasis kapitalas, t. y. kolektyvinės žinios, požymiai, įgūdžiai, patirtis ir darbuotojų sveikata. Nors žmogiškojo kapitalo vystymas prasideda ankstyvoje vaikystėje ir tęsiamas per formalųjį švietimą, atliekant mokslinius tyrimus daugiausia dėmesio skiriama kitam etapui, kuris apima visą profesinį gyvenimą.
Šioje duomenų imtyje maždaug trečdalis JAV, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės darbuotojų ir beveik ketvirtadalis Indijos darbuotojų, palyginti su karjeros pradžios taškais, pakyla vienu ar daugiau kvintilių aukščiau pagal apskaičiuotas viso gyvenimo pajamas. Ši aukštyn kylanti grupė išsiskiria tuo, kad dažniau ir drąsiau keičia pareigas. Tačiau asmenys negali drąsiai keisti vaidmenų, jei darbdavys neįžvelgia jų potencialo ir nepasinaudoja galimybe juos įdarbinti. Veiksmingiausias būdas asmeniui padidinti „patirties poveikį“ - prisijungti prie organizacijos, kuri teikia pirmenybę jo tobulėjimui ir jį stiprina.
Miestai yra pagrindiniai veikėjai švelninant klimato kaitą ir formuojant žaliąją pertvarką naudojantis paslaugomis ir reguliavimo kompetencija. Pažangių ir žaliųjų miestų koncepcijos naudojimas esamoje ir naujoje miestų aplinkoje padeda siekti Europos žaliojo kurso užmojų.
Šioje politikos santraukoje pateikiama CEDEFOP įgūdžių prognozavimo tyrimo ataskaita, kurioje apžvelgtos profesijos ir įgūdžiai, padedantys miestams tapti pažangesniais ir ekologiškesniais, ir vaidmuo, kurį profesinis rengimas ir mokymas gali atlikti juos ugdant.