Šis tyrimas įvertina didelį skaitmeninės transformacijos poveikį klientų pasiūlymams, verslo veiklos modeliams ir darbo procesams, užduotims ir veiklai. Jis parodo, kokią įtaką šie pokyčiai daro socialinei darbo vietos dinamikai – nuo vadovavimo stilių ir valdymo iki pačios darbo patirties.
Viena iš pagrindinių išvadų yra tai, kad dėl darbo automatizavimo absolventai patiria staigesnes mokymosi kreives ir tuo pat metu stokoja „saugių erdvių“, kuriose galėtų mokytis. Tai gali pakenkti sėkmingam jų perėjimui iš kolegijos į darbo rinką ir nusipelno tolesnio tyrimo. Šiame 2021 m. atliktame naujame tyrime sukaupta daugiau kaip 1000 šiandien Airijoje dirbančių asmenų įžvalgų ir konkrečiai nagrinėjama, kaip dalis šių respondentų (dabartiniai Airijos absolventai) susiduria su perėjimu iš kolegijos į darbo rinką.
Iš mokslinių tyrimų matyti, kad absolventai iš tiesų greitai pereina prie pažangesnių užduočių ir veiklos, kurioms reikia aukštesnio lygio įgūdžių. Tyrime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad absolventai nėra tikri dėl savo verslo, problemų sprendimo ir technologinių įgūdžių. Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia absolventų pranešimų apie pervargimą skaičius. Gali būti, kad toks išsekimo lygis yra susijęs su anksčiau buvusių saugių mokymosi erdvių praradimu.
Iš 2021 m. rezultatų suvestinės „Moterys skaitmeniniame sektoriuje“ matyti, kad vis dar esama didelės lyčių nelygybės pagal specializuotus skaitmeninius įgūdžius, nors interneto vartotojų įgūdžių atotrūkis mažėja.
Suvestinėje „Moterys skaitmeniniame sektoriuje“, kuri yra skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) dalis, pagal 12 rodiklių vertinami valstybių narių rezultatai interneto naudojimo, interneto vartotojų įgūdžių, specialiųjų įgūdžių ir užimtumo srityse.
Iš 2021 m. rezultatų suvestinės „Moterys skaitmeniniame sektoriuje“ matyti, kad specialistų skaitmeninių įgūdžių srityje vis dar yra didelė lyčių nelygybė. Tik 19 proc. IRT specialistų ir maždaug trečdalis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų yra moterys. Per pastaruosius kelerius metus šiais skaičiais pažangos nepadaryta. Skaitmeninės politikos kelrodyje nustatytas tikslas, kad iki 2030 m. ES turėtų 20 mln. IRT specialistų, o moterų ir vyrų skaičius būtų vienodas.
Naudojimosi internetu ir interneto naudotojų įgūdžių trūkumas yra gerokai mažesnis. 2020 m. internetu reguliariai naudojosi 85 proc. moterų, palyginti su 87 proc. vyrų. Skaitmeninių įgūdžių rodikliai skiriasi 4 procentiniais punktais: Nuo 2019 m. 54 proc. moterų turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius (58 proc. vyrų), 29 proc. – aukštesnius nei bazinius skaitmeninius įgūdžius (33 proc. vyrų) ir 56 proc. – bent pagrindinius programinės įrangos įgūdžius (60 proc. vyrų).
Moterys labiausiai įsitraukusios į skaitmeninę ekonomiką Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Estijoje ir Nyderlanduose. Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Italijoje moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje ir visuomenėje rodikliai prasčiausi.
Atliekant tyrimą „Europos skaitmeninis dešimtmetis ir autonomija“ pateikiama nepriklausomo eksperto nuomonė ir 2030 m. tikslų, nustatytų skaitmeninės politikos kelrodyje ir bendroje Komisijos skaitmeninėje strategijoje, vertinimas. Dokumentą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komiteto prašymu pateikė Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos teminis skyrius.
Pagrindinis su skaitmeniniais įgūdžiais susijęs dalykas yra nuomonė, kad 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio kelrodžio tikslai yra pernelyg plataus užmojo, t. y. kad 80 proc. gyventojų turėtų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, nebent būtų įgyvendintos griežtesnės iniciatyvos. Be to, dėl COVID-19 krizės taip pat kyla pavojus, kad ateinančiais metais padidės atotrūkis tarp moterų ir vyrų, dirbančių IRT specialistais.
Kalbant apie įmonių skaitmeninę transformaciją, bazinio skaitmeninio intensyvumo MVĮ tikslas yra plataus užmojo ir gali turėti didelį poveikį, atsižvelgiant į tai, kad Europos ekonomikoje dominuoja MVĮ. Ataskaitoje nurodoma, kad vis dar esama didelio MVĮ ir didžiųjų įmonių skaitmeninio intensyvumo atotrūkio, cituojant 2019 m. duomenis, kai tik 20 proc. įmonių surengė darbuotojų skaitmeninių įgūdžių mokymus, iš kurių 68 proc. buvo didelės įmonės ir tik 15 proc. – MVĮ.
Tyrime taip pat aptariama skaitmeninių įgūdžių svarba piliečiams, kad jie galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime ir su institucijomis, taip pat įgūdžiai, būtini norint patekti į darbo rinką ir sėkmingai joje dalyvauti, taip pat pabrėžiamos būtinos priemonės siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti visi skaitmeninių įgūdžių tikslai, atsižvelgiant į šiuo metu įgyvendinamas priemones.
Šiame tyrime, kurį Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas užsakė Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminiam skyriui (Vidaus politikos generaliniam direktoratui), išsamiai analizuojamos XXI a. Europos pedagogams ir politikos formuotojams aktualios temos: besimokančių asmenų judumas, pilietiškumo ugdymas ir skaitmeninio bei virtualaus mokymosi vaidmuo. Didesnės galimybės visiems jaunuoliams dalyvauti judumo programose bus naudingos įsidarbinimo galimybėms, mažesnei socialinei nelygybei ir atviresniems, atsakingesniems ir aplinką tausojantiems Europos piliečiams.
Bibliotekos ir informacijos asociacija CILIP 2021 m. gegužės mėn. paskelbė įdomią mokslinių tyrimų ataskaitą: „Dirbtinio intelekto, mašinų mokymosi, automatizavimo ir robotikos poveikis informacijos profesijai“, kuri taip pat buvo aptarta neseniai surengtame internetiniame seminare tuo pačiu pavadinimu. Daugiausia dėmesio skirta atsakant klausimus, ar informacijos specialistai turi reikiamų skaitmeninių įgūdžių ir supratimo, kad galėtų visapusiškai padėti savo naudotojams saugiai ir sėkmingai dalyvauti dirbtinai pažangiame pasaulyje; kokie etikos klausimai yra susiję su šių technologijų įgyvendinimu; ir kokie bus būsimos darbo jėgos įgūdžiai.
Dirbtinis intelektas ir robotai gali sukelti trikdančių pokyčių bibliotekoje ir informacijos darbo vietose. Jie galėtų labai pagerinti prieigą prie informacijos, tai gali pakeisti su informacija susijusius profesinius vaidmenis, o kai kuriuose sektoriuose jie jau yra. Dirbtinis intelektas perims kai kuriuos žmogaus darbo elementus, visų pirma pasikartojantį žinių ir paslaugų darbą. Labiausiai augs technologiniai įgūdžiai. Vis dar gali reikėti geresnių kognityvinių įgūdžių, nors aukšto lygio raštingumo įgūdžių gali nereikėti. Palyginti su tradiciniais įgūdžiais, ateityje jų pusiausvyra pasikeis.
Tyrime analizuojamos pastarojo meto nuotolinio darbo tendencijos, jo poveikis darbuotojams, darbdaviams ir visuomenei ir politikos formavimo iššūkiai. Joje apžvelgiamos pagrindinės ES ir nacionaliniu lygmeniu priimtos teisėkūros ir politikos priemonės, siekiant nustatyti galimus politikos veiksmus ES lygmeniu. Tyrimas grindžiamas išsamia literatūros apžvalga, internetine apklausa, pokalbiais su Europos ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų atstovais ir penkių ES šalių atvejų tyrimais: Suomijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje ir Rumunijoje.