Šioje Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) ataskaitoje nagrinėjama, kaip koronaviruso pandemija padidino skaitmeninių įgūdžių poreikį informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir su IRT nesusijusių profesijų srityse, ir pateikiami su politika susiję pasiūlymai.
Tyrimo rezultatai rodo, kad IRT žinių ir skaitmeninių įgūdžių dažniausiai pageidauja IRT specialistai ir IRT technikai, po jų seka mokslinių tyrimų, inžinerijos ir kanceliarinių profesijų atstovai. Palyginti daug mažiau skaitmeninių įgūdžių reikia pradinių profesijų darbuotojams, gamyklų darbininkams ir asmenims, teikiantiems asmenines paslaugas.
Ataskaitoje teigiama, kad, nors daug veiklos skiriama pirminio profesinio mokymo (PŠM) besimokantiesiems, reikia daryti didesnę pažangą tęstinio PŠM srityje, sprendžiant suaugusių piliečių skaitmeninių įgūdžių trūkumo problemą. Be to, mokytojų ir instruktorių skaitmeninių gebėjimų mokymas, kad jie galėtų veiksmingai padėti besimokantiesiems, dažnai yra nepakankamai išplėtota nacionalinių įgūdžių sistemų dalis. Politikos formuotojai, spręsdami skaitmeninių įgūdžių temą, turėtų atsižvelgti į šiuos aspektus.
- paklausiausi yra sudėtingi įgūdžiai, pavyzdžiui, programavimo, taip pat geras programavimo principų supratimas, kad būtų galima greitai ir lengviau prisitaikyti prie naujų kalbų;
- vis svarbesni tampa netechniniai įgūdžiai, kurių reikia norint sėkmingai dirbti programinės įrangos specialistu, o svarbiausiais laikomi kritinis mąstymas ir analizė, problemų sprendimas ir savarankiškumas;
- programinės įrangos specialistams taip pat reikia platesnio išsilavinimo: ateitis priklauso T ir Pi tipo specialistams;
- siekiant neatsilikti nuo sparčios sektoriaus transformacijos, reikia trumpesnių ir tikslingesnių mokymo ciklų. Šia prasme didelę reikšmę įgaus mikroapmokymai ir mikrokreditai.
Ši 2021 m. poreikių analizės ataskaita parengta įgyvendinant ESSA projektą – Europos programinės įrangos įgūdžių aljansą – ir joje atskleidžiamas dabartinis ir būsimas programinės įrangos įgūdžių ir specialistų poreikis Europoje.
Išvados daromos remiantis laisvų darbo vietų tyrimu, turimais programinės įrangos įgūdžių tyrimais, švietimo ir mokymo programomis, darbo rinkos ataskaitomis ir duomenų bazėmis. Taip pat rinkome ekspertų nuomones apie jų lūkesčius dėl programinės įrangos vaidmenų, įgūdžių ir jų teikimo ateityje.
Keletas pagrindinių išvadų, kurias galite perskaityti ataskaitoje:
Ataskaitoje rasite daugiau įžvalgų ir duomenų apie kompetencijos, susijusios su programinės įrangos srities specialistu, rinkinį.
Naujos technologijos ir skaitmeninės inovacijos palaipsniui keičia daugelį sektorių. Per pastaruosius kelerius metus blokų grandinės technologija išplito į įvairias pramonės šakas ir funkcinius vaidmenis, o tai turėjo didelį poveikį dabartinei darbo rinkai.
Pagrindinė CHAISE, kaip sektorinio įgūdžių aljanso, misija - spręsti blokų grandinės įgūdžių trūkumo problemą ir kurti strateginį požiūrį į blokų grandinės įgūdžių ugdymą Europoje. Projektu taip pat siekiama teikti ateities mokymo sprendimus, kurie atitiktų dabartinius ir būsimus Europos blokų grandinės darbo jėgos įgūdžių poreikius.
Pagrindinis šio dokumento tikslas – pasiūlyti strategiją, kuri atitiktų XXI amžiaus poreikius. Joje aptariama, ko mokyti (kokių įgūdžių), ką (nustatyti suinteresuotuosius subjektus) ir kaip (strategijos ir veiksmų planai).
#DigitalDecade4YOUth konsultacijose dalyvavo daugiau kaip 750 vaikų ir jaunuolių, o jų metu buvo iškeltas klausimas „Kaip užtikrinti, kad Europos skaitmeninis dešimtmetis būtų tinkamas vaikams ir jaunimui“? Konsultacijos pradėtos po to, kai 2021 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė apie ES skaitmeninį dešimtmetį – į ateitį orientuotą Europos skaitmeninės transformacijos iki 2030 m. viziją.
Įgyvendinant iniciatyvą „Geresnis internetas vaikams“, 2021 m. gegužės-spalio mėn. vyko konsultacijos Europos Komisijos vardu su vaikais, jaunimu, tėvais, globėjais ir pedagogais iš visos Europos Sąjungos (ir už jos ribų). Šios apklausos temos taip pat buvo aptartos Saugesnio interneto forume (SIF) vykusiose diskusijose, kurios vyko 2021 m. spalio 6-7 d. internetu.
Dalyvių išvados ir įžvalgos pateikiamos ataskaitoje „Kaip užtikrinti, kad Europos skaitmeninis dešimtmetis būtų tinkamas vaikams ir jaunimui“, kurioje taip pat pateikiamos rekomendacijos politikos formuotojams dėl poreikių ir iššūkių per ateinančius 10 metų. Ataskaitą sudaro trys skirsniai ir Europos Komisijos pratarmė. Joje pateikiama vaikų ir jaunimo nuomonė apie sunkumus, susijusius su skaitmenine aplinka, jų nuomonė apie internete kylančią riziką ir saugumą, jų patarimai ir rekomendacijos dėl politikos priemonių, kuriomis siekiama remti saugias, etiškas ir įtraukias internetines erdves.
Svarbiausias šio RAND Europe paskelbto tyrimo tikslas - atlikti apžvalginį tyrimą ir išnagrinėti duomenis, susijusius su įvairiais dabartinės skaitmeninių įgūdžių srities aspektais, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeninių įgūdžių atotrūkiui.
Dokumente bandoma geriau suprasti, ar skaitmeninių įgūdžių atotrūkis didėja ir kodėl jis didėja, taip pat jo poveikį skaitmeninei ir socialinei nelygybei ir kokių veiksmų imasi įvairios suinteresuotosios šalys.
Šiuo tikslu buvo atlikta pagrindinių tendencijų, lemiančių skaitmeninių įgūdžių atotrūkį pasauliniu arba makrolygmeniu, analizė; taip pat išnagrinėti kai kurie praktiniai veiksmai, kurių imamasi siekiant spręsti šią problemą ir potencialiai panaikinti skaitmeninių įgūdžių atotrūkį.
Pripažindama mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skaitmeninimo svarbą, EIB inovacijų finansavimo konsultacijų skyrius, bendradarbiaudamas su Europos investavimo konsultacijų centru ir glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Komisijos (EK) Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD, parengė šį tyrimą, kad peržiūrėtų prieigos prie finansavimo sąlygas MVĮ skaitmeninimui ir skaitmeninių inovacijų centrų, kaip pagrindinių veiksnių platesnėje ekosistemoje, vaidmenį.
- asmeninį;
- organizacinės struktūros;
- iš dalies organizacinį ar techninį;
- techninį (susijusi su IRT).
Siekdama didinti informuotumą ir padėti geriau apsaugoti MVĮ, Smulkiojo verslo standartų (SBS) ir MVĮ DIGITALŲ ekspertų grupė parengė SPB vadovą saugumo kontrolės įgyvendinimui. Ekspertai atrinko 16 iš 114 kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinama esminė MVĮ apsauga ir užtikrinama, kad būtų laikomasi BDAR.
Kontrolė apima keturis pagrindinius veiksnius:
Šiuo įgyvendinimo vadovu siekiama ne tik didinti informuotumą apie kibernetinį saugumą, bet ir prisidėti prie šiuo metu dedamų pastangų didinti MVĮ skaitmeninį intensyvumą.
MVĮ gali pasinaudoti šiuo kibernetinio saugumo vadovu, kad pritaikytų sprendimus ne IRT MVĮ ir sugriežtintų savo saugumo reikalavimus, kartu didindamos savo skaitmeninius pajėgumus.
Įgūdžių panorama yra Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato sukurta informacijos apie įgūdžius platforma, kuriai vadovauja Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop).
Darbo rinkos duomenys paverčiami tikslia ir savalaike informacija ir taip politikos formuotojams, politikos ekspertams, tyrėjams ir orientavimo specialistams padedama neatsilikti nuo naujausių pokyčių, atlikti naudingus palyginimus su ankstesnėmis tendencijomis arba nustatyti numatomus pokyčius.
Naudojimosi skaitmeniniais įgūdžiais rodiklis suteikia informacijos apie žmonių, kurių naudojimasis skaitmeniniais įgūdžiais viršija bazinį lygį, dalį.
Šiame pranešime siūlomos būsimos dirbtinio intelekto ir vaiko teisių mokslo politikos kryptys. Jis susieja mokslinius tyrimus ir politiką, kad sužinotų apie įvairių suinteresuotųjų subjektų sąveiką ir neapsiribotų etikos gairių nustatymu nustatant praktinio įgyvendinimo metodus.
Rengiant siūlomas kryptis buvo atsižvelgta į dabartines svarbias pagrindinių tarptautinių organizacijų politikos iniciatyvas ir neseniai Europos Komisijos suderintus veiksmus dirbtinio intelekto srityje, taip pat į naujausią mokslinį darbą, susijusį su dirbtiniu intelektu grindžiamomis vaikams skirtomis technologijomis, daugiausia dėmesio skiriant trims taikomosioms programoms, pokalbių agentams, rekomendavimo sistemoms ir robotinėms sistemoms.
Be to, atsižvelgiama į dviejų praktinių seminarų su jaunimu ir trijų praktinių seminarų su ekspertais ir politikos formuotojais rezultatus, kurie padėjo suformuluoti tam tikrus reikalavimus, metodus ir žinių spragas kaip integruotą dirbtinio intelekto ir vaiko teisių mokslinių tyrimų ir politikos darbotvarkę.
- žemės ūkis,
- statyba,
- energija,
- energijai imlios pramonės šakos ir
- transportas ir judumas.
Šiame Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro tyrime nagrinėjama, kaip sėkmingai pereiti prie ekologiškų ir skaitmeninių technologijų.
Tiek žalioji, tiek skaitmeninė pertvarka yra Europos Komisijos politiniai prioritetai, kurie lems mūsų ateitį ilguoju laikotarpiu. Nors šios dvi vienalaikės arba dvi permainos gali sustiprinti viena kitą daugelyje sričių, jos nėra automatiškai suderinamos. Pavyzdžiui, skaitmeninės technologijos turi didelį aplinkosauginį pėdsaką, kuris prieštarauja žaliosios pertvarkos tikslams. Todėl, siekiant užtikrinti sėkmingą šios pertvarkos įgyvendinimą, svarbu laikytis iniciatyvaus ir integruoto požiūrio į dvejopos pertvarkos valdymą.
Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti, kaip Europos Sąjunga gali užtikrinti, kad šios dvi permainos viena kitą papildytų. Atliekant šį tyrimą daugiausia dėmesio skiriama penkiems sektoriams, kuriuose išmetama daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų:
Remiantis šia analize, ataskaitoje nustatyti pagrindiniai sėkmingos Europos Sąjungos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos reikalavimai.