- Kokia yra dabartinė CT integravimo ES privalomojo ugdymo įstaigose padėtis?
- Kokios yra pagrindinės CT charakteristikos ir jų ryšys su informatikos, informatikos ir kompiuterijos mokslais?
- Kaip kompiuterinio raštingumo įgūdžiai ugdomi ir vertinami ES privalomajame ugdyme?
- Kaip galima pagerinti informatikos mokymą ES?
Pastaraisiais metais skaičiuojamasis mąstymas tapo pagrindiniu įgūdžiu visiems, o ne tik kompiuterių mokslininkams. Nepaisant gerėjančio įsisavinimo, kyla įvairių problemų ir iššūkių, susijusių su veiksmingu skaičiavimo įgūdžių integravimu į privalomąjį švietimą. Šioje ataskaitoje atnaujinamos ir išplečiamos 2016 m. „CompuThink“ tyrimo išvados ir pateikiama atnaujinta 22 ES valstybių narių ir aštuonių ES nepriklausančių šalių apžvalga. Joje taip pat pateikiama išsami įrodymų santrauka, įskaitant vienuolika rekomendacijų dėl politikos ir praktikos.
Tyrime daugiausia dėmesio skirta kai kuriems pagrindiniams klausimams, susijusiems su kompiuterinio raštingumo įgūdžių integravimu į privalomąjį ugdymą.
Tyrime surinkta daug įvairių įrodymų iš sistemingos literatūros apžvalgos, apklausos su švietimo ministerijų atstovais, dviejų internetinių konsultacijų renginių ir išsamių atvejų tyrimų devyniose Europos šalyse, kuriuose dalyvavo pusiau struktūruoti pokalbiai (su ekspertais, politikos formuotojais, mokyklų vadovais, mokytojais) ir tikslinės grupės (su mokiniais).
Šis leidinys yra Europos Komisijos mokslo ir žinių tarnybos Jungtinio tyrimų centro (JRC) ataskaita.
2021 m. kovo mėn. Europos Komisijai paskelbus komunikatą „Skaitmeninės politikos kelrodis. Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“, pradėtos konsultacijos, įskaitant šią „Eurobarometro“ apklausą, siekiant sužinoti ES piliečių požiūrį į siūlomus skaitmeninius principus, kad būtų sukurtas Europos perėjimo prie skaitmeninių technologijų būdas. Šių principų tikslas būtų skatinti vertybėmis grindžiamą Europos skaitmeninę aplinką, kuri padėtų puoselėti demokratiškesnę ir įtraukesnę visuomenę, užtikrinant vienodas sąlygas visiems ES piliečiams gauti prieigą prie vis labiau skaitmeninio pasaulio potencialo ir išnaudoti visas jo galimybes.
2021 m. rugsėjo 16 d. – spalio 15 d. šią apklausą 27 ES valstybėse narėse atliko tinklas „Kantar“. Maždaug 26 530 respondentų iš skirtingų socialinių ir demografinių grupių buvo paprašyta pareikšti savo nuomonę tokiomis temomis:
– ES piliečių suvokimas, kokį vaidmenį jų gyvenime atliks skaitmeninės priemonės ir internetas;
– ES piliečių informuotumas apie teisių taikymą ir apsaugą interneto aplinkoje;
– respondentų nuomonė apie bendrą Europos skaitmeninių teisių ir principų viziją.
Šią apklausą užsakė Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas (CNECT GD) pagal komunikatą „Skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“.
2021 m. rugsėjo 22 d. LKDF forume, kurio tema „Skaitmeniniai įgūdžiai įtraukiajai ateičiai“, diskutuota, kaip skaitmeninių įgūdžių ugdymas ketvirtosios pramonės revoliucijos metu padės užtikrinti įtraukesnę ateitį visiems.
LKDF forume UNIDO, bendradarbiaudamas su Europos mokymo fondu ir organizacija „WorldSkills International“, rugsėjo 23 –24 d. surengė virtualų hakatoną, skirtą 2020 m. LKDF forumo temai „Žalieji įgūdžiai tvariai ateičiai“ remti ir sukurti geriausią žaliųjų įgūdžių sprendimą.
Forumas suteikė puikią galimybę diskutuoti apie tai, kaip sumažinti darbo įgūdžių skirtumus, panaikinti skaitmeninių įgūdžių atotrūkį ir skatinti bendradarbiavimą ateityje.
LKDF forumo rezultatų knygoje pateiktos atstovų išvados ir diskusijos bei statistiniai duomenys apie dabartinę ir būsimą skaitmeninių įgūdžių lygį. Daugelis atstovų kalbėjo apie tai, kaip COVID-19 pandemija atskleidė sunkumus, su kuriais susiduriama ugdant įgūdžius, ir paragino pasaulio bendruomenę pasinaudoti ketvirtąja pramonės revoliucija siekiant sukurti įtraukaus darbo ateitį. Teminėse sesijose buvo nagrinėjami klausimai, su kuriais susiduria moterys ir nepalankioje padėtyje esančios grupės, siekdamos įgyti skaitmeninių įgūdžių, taip pat metodai, kuriais siekiama spręsti skaitmeninės įtraukties klausimus. Baigiamojoje ceremonijoje buvo surengtas raginimas imtis veiksmų, kuriame pabrėžtas poreikis užtikrinti, kad skaitmeninių įgūdžių ugdymas būtų atviras ir prieinamas visiems, taip pat iškeltas klausimas, kaip tarptautinė bendruomenė gali padėti.
Pažangus miestas naudojasi technologijų ir socialinių inovacijų galia, kad sustiprintų esamas stipriąsias puses, spręstų nuolatines problemas ir sutelktų naujas galimybes. Kad pažangieji miestai būtų sėkmingi, jiems reikia tinkamų įgūdžių turinčių žmonių, kurie atliktų tinkamus vaidmenis, kad galėtų skatinti pokyčius ir inovacijas. Tačiau daugelis miestų ir regionų valdžios institucijų vis dažniau susiduria su gebėjimų spragomis – reikiamų įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktimi – tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Moksliniai tyrimai rodo, kad 79 proc. aukščiausių vadovų teigia, kad pagrindinių įgūdžių trūkumas kelia grėsmę būsimam jų organizacijos augimui, o 8 iš 10 ES bendrovių mano, kad dėl ribotos tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo sunku investuoti.
Šiame vadove siūlomas laipsniško perkvalifikavimo iniciatyvos rengimo metodas, pateikiama miestų patirties, pagrindinių sėkmės veiksnių ir įgytos patirties pavyzdžių. Šis vadovas nėra statiškas dokumentas, laikui bėgant jis bus pildomas dalyvaujant tarptautiniame miestų iššūkyje dalyvaujantiems miestams.
- atnaujintas įvairių atitinkamų pastangų ir iniciatyvų žemėlapis;
- gairių sistema, parengta siekiant atsižvelgti į ekspertų indėlį, taip pat pagrindiniai ES ir daiktų interneto ekspertų grupės seminarų ir patariamosios tarybos posėdžių rezultatai;
- struktūrizuotai pristatoma informacija, gauta iš vykdomų Europos Komisijos projektų specialių Koordinavimo valdybos sesijų metu, pabrėžiant pagrindines tendencijas ir prioritetus;
- apibendrinta nuomonė apie ES daiktų internetą kaip gyvąjį centrą, jungiantį įvairias jėgas ir suinteresuotuosius subjektus, kad būtų sukurta gyvybinga ir tvari Europos daiktų interneto ekosistema.
Europos daiktų interneto centras (ES DI) pateikia atnaujintą tvarios ir visapusiškos naujos kartos daiktų interneto iniciatyvos ekosistemos augimo apžvalgą. Šioje naujausioje ataskaitoje atsižvelgiama į ES ir daiktų interneto pagrindinį principą: siekiant sukurti gyvybingą ir veiksmingą Europos daiktų interneto ekosistemą būtina nustatyti ir įtraukti visas atitinkamas mokslinių tyrimų, inovacijų ir politikos iniciatyvas; nustatyti pagrindinius rinkos traukos poreikius ir technologijų plėtros tendencijas; taip pat koordinuoti ir suderinti su visais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais visoje Europoje bendrą užmojį ir planą.
Naujausioje ataskaitoje pateikiama:
- didelės skaitmeninių technologijų sąnaudos,
- įmonės negeba užtikrinti duomenų saugumo,
- vadovybė neįvertina rizikos,
- MVĮ savininkas ir darbuotojai menkai išmano skaitmeninių technologijų naudą ir negeba jomis produktyviai naudotis.
Šios ataskaitos tikslas – pateikti naujausią skaitmeninimo poveikio ir galimybių darbo pasaulyje apžvalgą, visų pirma tai, kaip socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų metu sprendžiamos kai kurių šio reiškinio sukeltų tendencijų (t. y. nuotolinio darbo ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo) problemos.
Ataskaitoje taip pat pateikiama išsami Italijos atvejo analizė, daugiausia dėmesio skiriant mažosioms ir vidutinėms metalurgijos sektoriaus įmonėms (kurioms priklauso ir gamybos, ir skaitmeninės įmonės). Šiam tikslui pasiekti būtini moksliniai tyrimai atlikti taikant mišrius metodus, - dokumentinius tyrimus, iš dalies struktūruotus pokalbius, ekspertų konsultacijas. Tolesnėse dalyse trumpai apžvelgiami pagrindiniai atliktais moksliniais tyrimais nustatyti faktai.
MVĮ ir didesnių įmonių skirtumus, susijusius su skaitmeninių technologijų naudojimu ir darbuotojų skaitmeniniais įgūdžiais, gali sukelti įvairios priežastys:
Šis metodinis vadovas padeda [Afrikos] šalims parengti šalių skaitmeninių įgūdžių veiksmų planą, skirtą aukštajam mokslui ir techniniam profesiniam rengimui (TVET), kuriame daugiausia dėmesio skiriama sparčiam jaunimo skaitmeninių įgūdžių ugdymui įgyvendinant suderintas strategijas keliose srityse.
Šalių skaitmeninių įgūdžių veiksmų plane bus nustatyti tikslai iki dešimties metų su išmatuojamais tikslais ir nustatytos strategijos, veikla, išlaidos ir išsamus įgyvendinimo planas, apimantis penkerių metų laikotarpį šiems tikslams ir uždaviniams pasiekti. Parengus išlaidų planą šalims bus lengviau nustatyti prioritetus, susijusius su tuo, kaip dideliu mastu ugdyti jaunimo skaitmeninius įgūdžius, atsižvelgiant į dabartinę ir numatomą paklausą ateityje. Plane taip pat būtų pateiktas veiksmų planas, pagal kurį šalys galėtų pasiekti savo tikslus ir nustatyti, kokių išteklių reikia.
Nors daugiausia dėmesio skiriama vidurinio ir aukštesnio lygio aukštųjų mokyklų ir TVET studentų skaitmeninių įgūdžių ugdymui, jo metodas taip pat gali būti pritaikytas mokykliniam ugdymui.
Dirbtinis intelektas (DI) ir robotika yra pagrindinės proveržio technologijos, kurios keičia ekonomiką ir visuomenę. EBPO projektu „Dirbtinis intelektas ir įgūdžių ateitis“ (angl. AIFS) rengiama dirbtinio intelekto ir robotikos pajėgumų ir jų poveikio švietimui ir darbui vertinimo programa. Ši apimtis susijusi su pirmuoju projekto etapu: nustatyti, kokius vertinimo gebėjimus ir kokius bandymus naudoti atliekant vertinimą.
Ataskaita apima ekspertų išvadas apie įgūdžių taksonomiją ir testus įvairiose psichologijos srityse, taip pat pastangas informatikos srityje įvertinti dirbtinį intelektą ir robotiką. Todėl ataskaita gali būti įvairių sričių mokslinių tyrimų bendruomenės ir politikos formuotojų, norinčių gauti daugiau informacijos apie mašinų pajėgumų sudėtingumą, šaltinis.
Daugiau kaip dešimtmetį piliečiams skirta Skaitmeninės kompetencijos programa („DigComp“) visoje ES ir už jos ribų padėjo bendrai suprasti, kas yra skaitmeninė kompetencija, todėl ja remiantis buvo formuojama skaitmeninių įgūdžių politika. „DigComp“ plačiai žinoma kaip ES masto skaitmeninės kompetencijos ugdymo ir vertinimo sistema.
Nuo jos priėmimo „DigComp“ suteikė moksliškai tvirtą ir technologiškai neutralų pagrindą bendram skaitmeninių įgūdžių supratimui ir politikos formavimui. Tačiau skaitmeninėje srityje padėtis sparčiai kinta ir nuo tada, kai sistema paskutinį kartą buvo atnaujinta 2017 m., skaitmeninis pasaulis smarkiai pasikeitė. Konkrečiau, dėl besiformuojančių technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, virtualios ir papildytos realybės, robotizacijos, daiktų interneto, duomenų apdorojimo ar naujų reiškinių, pavyzdžiui, klaidingos informacijos ir dezinformacijos, piliečiams atsirado naujų ir didesnių skaitmeninio raštingumo reikalavimų. Taip pat didėja poreikis atsižvelgti į sąveikos su skaitmeninėmis technologijomis žaliuosius ir tvarumo aspektus. Todėl šiame atnaujintame variante atsižvelgiama į šiuos pokyčius ir atitinkamai papildytos žinios, įgūdžiai ir piliečių požiūris.
Šią 2.2 punkto versiją sudaro dvi pagrindinės dalys:
1. integruotoje sistemoje „DigComp 2.2“ pateikiama daugiau kaip 250 naujų žinių, įgūdžių ir požiūrių pavyzdžių, kurie padeda piliečiams patikimai, kritiškai ir saugiai naudotis skaitmeninėmis technologijomis, taip pat naujomis ir besiformuojančiomis technologijomis, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu (DI) grindžiamomis sistemomis. Šia sistema taip pat galima naudotis pagal skaitmeninio prieinamumo gaires, nes prieinamų skaitmeninių išteklių kūrimas šiandien yra svarbus prioritetas.
2. Antrojoje leidinio dalyje pateikiama „DigComp“ informacinės medžiagos apžvalga, aktualizuojanti anksčiau paskelbtus leidinius ir nuorodas.
Automatizavimo amžius suteikia naujų galimybių ir pažangos perspektyvų, tačiau moterys susiduria su naujais šio etapo iššūkiais, iškylančiais kartu su seniai įsitvirtinusiomis problemomis. Nuo 40 mln. iki 160 mln. moterų visame pasaulyje iki 2030 m. gali tekti pereiti iš vienos pareigybės į kitą, dažnai į aukštesnės kvalifikacijos pareigas. Kad susidorotų su šiais pokyčiais, tiek moterys, tiek vyrai turi būti kvalifikuoti, judūs ir technologiškai savarankiški, tačiau moterys susiduria su plačiai paplitusiomis kliūtimis ir joms reikės specializuotos paramos, kad galėtų judėti į priekį pramonėje.
Šioje McKinsey pasaulinio instituto ataskaitoje „Moterų ateitis darbe. Pertvarka automatizavimo amžiuje laikoma, kad jei moterys atliktų šiuos būtinus pokyčius, jos galėtų pereiti prie našesnio ir geriau apmokamo darbo. Jei jos to nepadarytų, tuomet jos galėtų susidurti su didėjančiu darbo užmokesčio skirtumu arba liktų nuošalyje pažangos siekiant lyčių lygybės.
Šiame tyrime nagrinėjami galimi moterų „prarastų darbo vietų“, „įgytų darbo vietų“ ir „pakeistų darbo vietų“ modeliai, nagrinėjant scenarijus, kaip automatizavimo ir darbo vietų kūrimo tiek vyrams, tiek moterims procesai galėtų vykti iki 2030 m. atsižvelgiant į dabartinius viso pasaulio darbo jėgos lyčių modelius.
Tyrime nagrinėjamos šešios brandžios ekonomikos šalys (Kanada, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos) ir keturios besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys (Kinija, Indija, Meksika ir Pietų Afrika), kurios iš viso sudaro apie pusę pasaulio gyventojų ir apie 60 proc. pasaulio BVP.