Apžvalgos

„Coursera“ paskelbė 2023 m. darbo įgūdžių ataskaitą, kurioje nagrinėjami populiariausi skaitmeniniai ir žmogiškieji įgūdžiai. Šioje ataskaitoje remiamasi 4 mln. besimokančiųjų „Coursera“ kursuose, atstovaujančių 3000 įmonių, 3600 aukštojo mokslo institucijų ir vyriausybių daugiau kaip 100 šalių, duomenimis. Suprasdamos paklausius darbo įgūdžius, institucijos gali geriau pasirūpinti, kad jų darbuotojai, piliečiai ir studentai įgytų žinių, reikalingų patekti į konkurencingą darbo rinką ir siekti karjeros. Be to, ataskaitoje institucijoms suteikiama įžvalgų kurti įgūdžiais grindžiamas mokymosi strategijas, kuriomis atsižvelgiama į šiandienos pasaulio darbo jėgos poreikius.

Ataskaitoje pateikiamos pasaulinės darbo įgūdžių tendencijos.

• Sparčiausiai augantys įgūdžiai yra skaitmeniniai įgūdžiai. Nuolatinė technologijų raida lemia tai, kad darbdaviai nuolat ieško naujų skaitmeninių įgūdžių, kuriuos galėtų įgyti potencialūs darbuotojai, ir kartu perkvalifikuoja esamus darbuotojus.

• Sparčiausiai augantys skaitmeniniai įgūdžiai keičiasi labiau nei sparčiausiai augantys žmonių įgūdžiai. Dešimt svarbiausių skaitmeninių įgūdžių labai skiriasi nuo praėjusių metų; tik dveji skaitmeniniai įgūdžiai lieka tie patys: duomenų vizualizavimas ir naudotojo patirtis. 

• Vadovavimo įgūdžiai, padedantys komandoms įveikti pokyčius, yra vieni iš sparčiausiai populiarėjančių. Organizacijos pripažįsta vis didesnę lyderystės ir vadybos įgūdžių, reikalingų veiksmingai valdyti pokyčius individo, komandos ir organizacijos lygmeniu, svarbą.

• Įgūdžių, susijusių su naudotojų patirtimi, vis daugėja. Spartėjant skaitmeninimui visose pramonės šakose, vartotojų patirties įgūdžiai yra labai paklausūs, nes vartotojai tikisi, kad jų poreikiai bus patenkinti greitai, efektyviai ir patogiai.

• Šiais metais į sąrašą įtraukti nauji įgūdžiai, kuriuose derinamos techninės žinios ir projektų valdymas. Organizacijoms didinant investicijas į skaitmeninius įgūdžius, įgūdžių rinkiniai, padedantys organizacijoms valdyti ir palaikyti technines komandas, tampa kaip niekada svarbūs siekiant laikytis vidaus terminų ir tikslų, užtikrinti, kad ištekliai būtų skiriami ir valdomi protingai, ir taip būtų didinamas efektyvumas.

• Tokie įgūdžiai, kaip duomenų vizualizavimas ir analizė, tampa vis svarbesni ir gali papildyti tradicinius žmogiškuosius įgūdžius, pavyzdžiui, personalo valdymą ir gebėjimą sklandžiai pasakoti istorijas. Kadangi organizacijos siekia gauti naudos iš duomenų pagrindu sukurtų metodų, taikomų komandose nuo IT iki ŽI, gebėjimas suprasti ir naudoti duomenis efektyviai komunikacijai tampa privalomu įgūdžiu, nepriklausomai nuo karjeros krypties.

Kadangi vis daugiau įmonių kliaujasi dirbtinio intelekto taikomosiomis programomis, kibernetinis saugumas tampa vienu iš svarbiausių prioritetų siekiant užtikrinti jų kasdienės veiklos saugą ir patikimumą. Daugelyje MVĮ vis dar retai išmanoma su kibernetiniu saugumu susijusi rizika ir sprendimai. Europos institucijos turi imtis aktyvesnio vaidmens šioje srityje ir padėti MVĮ įgyti minėtų žinių ir priemonių.

Pradėjus formuoti Kibernetinio atsparumo aktą (KRA), išmintinga įvertinti ankstesnius ES teisės aktus. Šiuo metu siūlomas DI aktas gali užkrauti neproporcingą naštą mažosioms ir labai mažoms įmonėms, todėl joms labai sunku laikytis reikalavimų. MVĮ patogumas taip pat reiškia, kad MVĮ atstovai įtraukiami į diskusijas dėl standartų nustatymo, taip išvengiant vieno visiems tinkančio požiūrio.

Atnaujintas DI aktas, kuriame atsižvelgiama į pirmiau nurodytas sąlygas, gali padėti:

• skatinti DI inovacijas;
• užtikrinti sveiką konkurenciją;
• investuoti į MVĮ dirbtinio intelekto novatorius;
• stiprinti Europos dirbtinio intelekto ekosistemą apskritai;
• stiprinti Sąjungos skaitmeninį suverenumą;
• padėti MVĮ dalyvauti bandomojoje reglamentavimo aplinkoje;
• įtraukti MVĮ kaip pagrindinius suinteresuotuosius subjektus į visas susijusias diskusijas;
• pritaikyti baudas ir nuobaudas prie mažų įmonių pajėgumų;
• užtikrinti, kad Europos dirbtinio intelekto valdyba atsižvelgtų į MVĮ ir jas remtų;
• užtikrinti didelių DI technologijų kūrėjų atsakomybę.

Siekdama užtikrinti klestinčią dirbtinio intelekto ekosistemą, ES turi atsižvelgti į daugybę kibernetinio saugumo problemų, kurios gali kilti ateityje. Kadangi MVĮ kuriami dirbtinio intelekto sprendimai, pavyzdžiui, verslo procesų automatizavimas, vartotojų elgsenos prognozavimo technologijos ir pažangūs analitiniai sprendimai, tampa vis dažnesni, DI stiprinamos kibernetinio saugumo paslaugos ir produktai atliks svarbesnį vaidmenį ekonomikoje.

Europos kibernetinio atsparumo akte pabrėžiama, kad būtini šie veiksniai:

• skaitmeniniai įgūdžiai ir švietimas;
• skaitmeninių produktų ir paslaugų kibernetinio saugumo taisyklių nustatymas visoje ES;
• vienodas požiūris į kibernetinio saugumo produktų ir paslaugų lyginamuosius indeksus;
• didesnė parama skaitmeninių produktų ir papildomų paslaugų saugumui;
• įskaitant papildomus kibernetinio saugumo reikalavimus;
• daugiausia dėmesio skiriama programinės įrangos produktų pažeidžiamumo problemoms spręsti;
• gynimas nuo hibridinių kibernetinių išpuolių ir kibernetinių išpuolių apskritai;
• ES tikslo tapti lydere kibernetinio saugumo erdvėje stiprinimas.

Kad DI ir kitos skaitmeninės priemonės galėtų plisti MVĮ, turi būti apsaugota visa ekosistema – nuo visos tiekimo grandinės iki galutinio naudotojo kasdienių operacijų. Kibernetinio saugumo sektorius turėtų būti svarbiausias teisėkūros prioritetas, jei Sąjunga siekia užtikrinti nuolatinį skaitmeninės ekonomikos augimą.

Spartūs technologiniai pokyčiai gali nepadėti tenkinti neatidėliotinų socialinių poreikių, o nepaisant didėjančio ryšių prieinamumo, daugelis jaučiasi vieniši ir neturintys balso. Šias įvairias problemas dažnai siūloma spręsti geresniu švietimu. EBPO tyrime „ Trends Shaping Education 2022 “ nagrinėjamos didžiosios tendencijos, darančios poveikį švietimo ateičiai – nuo ankstyvos vaikystės iki mokymosi visą gyvenimą.

Švietimo ateitis turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į pagrindines ekonomines, politines, socialines ir technologines tendencijas, kad švietimas padėtų asmenims tobulėti kaip asmenims, piliečiams ir specialistams. Sudėtingame ir sparčiai kintančiame pasaulyje gali prireikti persvarstyti formaliojo ir savaiminio mokymosi santykį ir iš naujo įsivaizduoti švietimo turinį ir įgyvendinimą. Vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje šios tarpusavyje susijusios ir kintančios tendencijos gali turėti įtakos pačiam žinių ir mokymosi pobūdžiui.

Ataskaita turi penkis skyrius.

1 skyrius. Augimas. Iš jo matyti, kaip dėl ekonomikos augimo milijonai žmonių išsivadavo iš skurdo ir visame pasaulyje pakilo gyvenimo lygis. Vis dėlto, nepaisant didėjančio skurdo, socialinė ir ekonominė nelygybė didėja, o netvarus išteklių naudojimas apsunkina mūsų aplinką. 

2 skyrius. Gyvenimas ir darbas. Joje pabrėžiamas nuo šimtmečio nuolat mažėjantis darbo laikas ir lankstus darbas, pavyzdžiui, darbas ne visą darbo dieną arba nuotolinis darbas. Skaitmeninės technologijos vis labiau padeda mums valdyti savo asmeninį gyvenimą – nuo kasdienių žingsnių stebėjimo iki šventės organizavimo. Namuose šeimos struktūros toliau vystosi, lėtai, bet nuosekliai daroma pažanga siekiant lyčių lygybės. 

3 skyrius. Žinios ir galios. Skaitmeninės technologijos suteikia galimybę naudotis beveik begaliniais duomenimis ir informacija ir suteikia naujų veiksmingų priemonių sprendimams priimti ir problemoms spręsti. Vis dėlto iškilo naujų klausimų, pavyzdžiui, kaip greitai kintančiame kontekste spręsti gausios, kartais melagingos ar klaidinančios informacijos klausimą ir kaip geriausiai sėkmingai sutelkti mūsų kolektyvinį intelektą. 

4 skyrius. Tapatybė ir priklausymas. Globaliame ir skaitmeniniame pasaulyje individualizacija ir pasirinkimas vis labiau apibrėžia mūsų gyvenimą, o tradicinės privalomos galios, pavyzdžiui, religija ir tautybė, daugelyje šalių mažėja. Virtualus pasaulis palengvina tapatybių tyrinėjimą visiškai naujais būdais, suteikdamas asmenims ir grupėms didesnį balsą ir sudarydamas sąlygas naujoms priklausymo formoms. Vis dėlto visuomenės tampa vis labiau susiskaidžiusios, o daugelio formų nepalankios sąlygos ir diskriminacija išlieka nepakitusios.

5 skyrius. Besikeičianti prigimtis. Joje pabrėžiami tarpusavyje susiję visuomeniniai ir aplinkos procesai, kurie formuoja žmonių gerovę – nuo maisto gamybos ir mitybos iki skaitmeninių ryšių ir tiesioginių santykių. Turime rasti naują ryšį tarp inovacijų ir pažangos, technologijų požiūriu įmanomų technologijų ir mūsų visuomeninių bei planetos poreikių. 

Europos Parlamento ECON komiteto prašymu parengtame darbiniame dokumente nagrinėjamos iniciatyvos, finansuojamos pagal ekonomikos atkūrimo ir atsparumo priemonę, kuriomis siekiama padėti MVĮ pereiti prie skaitmeninės technologijos. Jame daroma išvada, kad, nors yra daug gerosios praktikos pavyzdžių, išlieka rizika dėl rezultatais grindžiamų tikslų nebuvimo, kai kurių programų sudėtingumo ir santykinai mažo finansavimo lygio, palyginti su kai kuriais užmojais.

Tikslų, grindžiamų (pageidautina suderintomis) įgūdžių sistemomis ir skaitmeninės brandos vertinimais, nustatymas galėtų padėti nustatyti MVĮ remti skirtų iniciatyvų pridėtinę vertę. Skaitmeninės technologijos yra svarbi ekonomikos augimo varomoji jėga. Jos gali pagerinti vidaus verslo procesus ir padėti kurti produktus ir paslaugas, įskaitant proveržio inovacijas, taip pat padėti įmonėms plėstis naujose rinkose ir (arba) naujose geografinėse vietovėse.

Europos Komisijos DESI indeksas, kuriuo vertinamas įmonių skaitmeninis intensyvumas tokiose srityse kaip e. prekybos, debesijos paslaugų ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimas, rodo, kad tam tikrose šalyse padaryta pažanga, tačiau vis dar esama spragų, o padėtis gerėja palaipsniui, ypač MVĮ. Pavyzdžiui, 2021 m. tik 18 proc. visų ES MVĮ prekiavo internetu, o 14 proc. visų ES įmonių (visų paslaugų) naudojosi didžiaisiais duomenimis. Tai toli gražu neatitinka Skaitmeninio dešimtmečio tikslų, pagal kuriuos reikalaujama, kad daugiau kaip 90 proc. europinių MVĮ pasiektų bent bazinį skaitmeninimo intensyvumo lygį, o 75 proc. europinių įmonių naudotųsi debesijos, dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų technologijomis.

Iniciatyvos MVĮ skaitmeninimui remti pagal EGADP

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) tikslas – teikti finansavimą iniciatyvoms, kuriomis siekiama pašalinti šią spragą. Iki šiol patvirtintuose 26 planuose numatytos 24 mlrd. eurų vertės priemonės verslo skaitmeninimui remti, o dar 18 mlrd. eurų skirta su skaitmeninimu susijusiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei skaitmeninių pajėgumų diegimui remti. Kai kurios valstybės narės pagal savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus skyrė daug išteklių verslo skaitmeninimui. 

Išnagrinėjus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus 6 valstybėse narėse, nustatyta keletas gerosios patirties pavyzdžių.

• „Skaitmeninės brandos“ vertinimų teikimas MVĮ ir įgūdžių sistemos sukūrimas.
• Nustatyti konkrečius rezultatais grindžiamus tikslus, susijusius su skaitmeninės brandos ir įgūdžių tobulinimu, ir įsipareigoti parengti nepriklausomą skaitmeninės strategijos pasiekimų ataskaitą.
• Europos skaitmeninių inovacijų centrų kaip vieno langelio principu veikiančios įstaigos, skirtos įvairiai paramai MVĮ, įsteigimas.
• Skaitmeninė pertvarka ir inovacijos gamybos sistemoje.
• Iniciatyvos, apimančios įvairius paramos MVĮ aspektus ir tikslinę paramą kvantinės kompiuterijos moksliniams tyrimams.
• Iniciatyvinė grupė, kurioje dalyvautų MVĮ, kuri konsultuotų dėl naujos skaitmeninės strategijos.

Skaitmeninio ūkininkavimo vadove apžvelgiamos skaitmeninės transformacijos technologinės, ekonominės, socialinės ir teisinės perspektyvos. Ji skirta ūkininkams, ūkių ir verslo vadovams, sprendimus priimantiems asmenims ir žemės ūkio maisto produktų sektoriaus skaitmeninių priemonių ir strategijų kūrėjams, taip pat mokslininkams ir studentams. Vadove pateikiama įžvalgų apie tai, kaip skaitmeninis ūkininkavimas gali padėti įgyvendinti žaliąjį kursą, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir naująją bendrą žemės ūkio politiką.

Visų pirma autoriai paaiškina naujausius technikos laimėjimus ir verslo modelių raidą, kad skaitytojai galėtų padaryti išvadas savo organizacijoms. Dėl šios priežasties jose taip pat pateikiama tendencijų ir tolesnių pokyčių perspektyva. Be to, vadove pateikiami iš žinomų ekspertų gauti technologiniai faktai ir konkretūs patyrusių įmonių ir startuolių verslo pavyzdžiai.

Trumpas šio vadovo turinys

• Pirmoji vadovo dalis skirta glaustam šios knygos pagrindimui ir dabartinių iššūkių, taip pat reikalavimų ir tikslų žemės ūkio ekosistemoje, susijusių su skaitmenine transformacija, pristatymui.
• Po to atskleidžiamos ūkininko perspektyvos, tvarumo ir aplinkosaugos požiūriu pereinama prie praktikos, taikomos diegiant ir priimant skaitmeninio ūkininkavimo technologijas, aprašymo.
• Vėliau jame pateikiami pagrindiniai reikalavimai ir neišspręsti klausimai, kuriuos reikia spręsti kuriant ar naudojant skaitmeninio ūkininkavimo technologijas.
• Galiausiai jame pateikiama įžvalgų apie tai, kaip politikos formuotojai mato skaitmeninio ūkininkavimo temą ir kaip dabartinis žemės ūkio skaitmeninių ir duomenų teisės aktų statusas suteikia pagrindą skaitmeninio ūkininkavimo technologijoms.

Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio lyginamoji ataskaita apima plačią ES masto švietimo ir mokymo sistemų analizę. Ataskaitoje apžvelgiama pažanga siekiant ES lygmens tikslų, dėl kurių susitarta pagal Europos bendradarbiavimo šioje srityje strateginę programą. Visų pirma nustatyti septyni ES lygmens tikslai ir ši ataskaita juos papildo įvairiais pagalbiniais rodikliais, kad būtų galima išsiaiškinti aplinkybes ir galimus politikos svertus.

Remiantis naujausiais turimais duomenimis, ataskaitoje pristatomos pagrindinės švietimo tendencijos Europos lygmeniu ir pateikiamos rekomendacijos.

Siekiant ateityje mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, reikia geriau reaguoti.

• 2021 m. švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalis sumažėjo iki 9,7 proc. ir toliau artėjama prie 2030 m. tikslo (mažiau nei 9 proc.). Šiuo metu apie 3,1 mln. jaunuolių yra pasitraukę iš švietimo ir mokymo sistemos ir nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, ir tik 42,3 proc. šių jaunuolių dirba.

Profesinis rengimas ir mokymas pasižymi įvairialype ir kintančia aplinka

• Beveik pusė (48,7 proc.) visų vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių dalyvauja profesinio rengimo ir mokymo programose. 2022 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje apžvelgiama pažanga siekiant trijų pagrindinių profesinio rengimo ir mokymo sektoriaus tikslų, apimančių mokymąsi darbo vietoje, judumą ir absolventų įsidarbinimo galimybes.

Aukštojo mokslo plėtra slepia nuolatinius skirtumus

• 2021 m. 41,2 proc. 25–34 m. amžiaus asmenų turėjo tretinį išsilavinimą, todėl ES sėkmingai juda link 45 proc. 2030 m. tikslo. Tačiau dešimtmečius besitęsianti švietimo plėtra sutapo su vis didėjančiu lyčių atotrūkiu, kuris pasiekė 11,1 procentinio punkto moterų nenaudai.

Permainų epochoje reikia visą gyvenimą trunkančio įgūdžių ugdymo

• 2021 m. 10,8 proc. 25–64 m. suaugusiųjų per pastarąsias 4 savaites dalyvavo formaliojo arba neformaliojo mokymosi veikloje, o atsigavimas po pandemijos sumažėjo praėjusiais metais.

Dėmesys skaitmeninėms ir tvarumo kompetencijoms skirtas visų amžiaus grupių besimokantiems asmenims

• Skatinant skaitmeninius ir tvarumo gebėjimus gali būti naudinga juos įtraukti į privalomą švietimą kaip tarpdisciplininius dalykus. Jam taip pat bus naudingas mokytojų pasitikėjimo ir įgūdžių didinimas.

EBPO paskelbė savo metinę 2022 m. švietimo politikos apžvalgą, pavadintą „Pertvarkant visą gyvenimą trunkančio mokymosi būdus“. Remiantis EBPO reagavimo ir atsparumo švietimo politikos srityje sistema, taip pat daugiau kaip 40 švietimo sistemų tarptautinės politikos ir praktikos analize, kuri daugiausia vykdoma nuo 2020 m., šioje ataskaitoje pristatomos trys politikos sritys, kuriomis siekiama 2023 m. paspartinti pertvarką.

1. Mokymosi būdų aktualumo didinimas.

• Švietimo sistemos turi stiprinti savo gebėjimų numatymo pajėgumus, pradedant nuo trumpesnio laikotarpio prognozių.
• Aktyviais ir reaguojančiais švietimo ir mokymo galimybių pritaikymais turėtų būti siekiama suteikti besimokantiems asmenims daugiau galimybių pereiti prie platesnių pokyčių.
• Politikos pastangų gerinti mokymosi būdus poveikio vertinimas turi būti sistemingesnis siekiant didesnio atsparumo ateityje.

2. Palengvintas perėjimas prie besimokančių asmenų asmeninio būdo.

• Glaudesni ryšiai, susiję su besimokančių asmenų asmeniniais mokymosi būdais visą gyvenimą, gali padidinti jų atsparumą.
• Šalys turi toliau remti besimokančius asmenis, kuriems kyla didesnė rizika nebaigti mokyklos.
• Parama pabėgėliams, kad jie galėtų grįžti mokytis ar dirbti, priklauso nuo laiko.

3. Besimokančių asmenų siekių ugdymas.

• Informavimo strategijos gali padėti tikslingai įtraukti besimokančius asmenis į švietimo, mokymo ar darbo galimybes.
• Besimokančių asmenų perspektyvos turi būti praturtintos ir išplėstos pradedant nuo ankstesnio amžiaus.
• Besimokantiesiems reikia atstovų, kurie jiems galėtų nustatyti galimybes ir padėtų jomis pasinaudoti.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), turinti vienus didžiausių ir patikimiausių palyginamosios statistikos ir duomenų šaltinių pasaulyje, savo biblioteką papildė asmeninėmis užsakomosiomis transliacijomis ir laidomis, skirtomis informuoti piliečius apie skaitmenines technologijas.

Tai priemonė, kuria visuomenei paprastai paaiškinama, kaip vystosi skaitmeninės technologijos, kokią įtaką skaitmeninimas daro mūsų kasdieniam gyvenimui ir kaip galime su jomis susipažinti.

Ji siekia prisidėti prie geresnio piliečių informavimo, kad jie ne tik nebijotų technologinių pokyčių, bet ir suprastų jų teikiamas galimybes kasdieniame gyvenime.

Laidos anglų kalba visiems prieinamos nemokamai ir jas galima žiūrėti bet kuriuo pageidaujamu metu.

Keletas temų, kurias galima rasti, yra šios.

• Kaip galėtume mokytis naudotis skaitmenine žiniasklaida, kad išspręstume dezinformacijos problemą?
• Dirbtinio intelekto naudojimas mokymosi procese.
• Skaitmeninė atskirtis ir kaip ją įveikti.
• Vaikų saugesnis interneto naudojimasis.

Projektu CHAISE siekiama parengti strategiją ir mokymo programą, kad žmonės būtų mokomi blokų grandinės klausimais. Pagal projektą rengiama išsami mokymo programa, pagal kurią Europos blokų grandinės darbuotojai įgytų techninių, netechninių ir tarpdisciplininių įgūdžių, kurių reikia įvairiems techniniams, verslo ir universaliesiems aspektams visoje blokų grandinės verslo vertės grandinėje spręsti. 

Šioje naujausioje ataskaitoje pateikiama informacija apie tai, ką besimokantys asmenys turėtų žinoti, suprasti ir gebėti daryti baigę CHAISE blokų grandinės kursą, kuris atitiks dabartinius darbo vietos reikalavimus.

• Blokų grandinės darbo rinkos ypatumų tyrimas, kuriame apibūdinama blokų grandinės darbo rinka pagal jos ekosistemą, dydį, blokų grandinės įmonių skaičių ir savybes bei laisvas darbo vietas.

• Blokų grandinės įgūdžių paklausos tyrimas, kuriame nustatomi techniniai, netechniniai ir universalieji įgūdžiai, kurių reikia blokų grandinės specialistams, kad jie galėtų veiksmingai diegti ir komercializuoti blokų grandinės taikomąsias programas ir sprendimus.

• Blokų grandinės įgūdžių pasiūlos tyrimas, kuriame dokumentuojamas ir analizuojamas asmenų (arba absolventų), norinčių dirbti blokų grandinės sektoriuje, profilis.

• Blokų grandinės švietimo ir mokymo pasiūlymų registras, kuriame pristatomi siūlomi blokų grandinės įgūdžių kursai.

• Blokų grandinės laisvų darbo vietų registras, kuriame pateikiama informacija apie laisvas darbo vietas pagal blokų grandinę Europos Sąjungoje.

• Gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties Europos blokų grandinės sektoriuje tyrimas, kuriame apibrėžiama esama darbo jėgos turimų įgūdžių (pasiūlos) ir užsakomųjų blokų grandinės įgūdžių (paklausos) neatitiktis.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kokie mokymosi rezultatai yra labai svarbūs kuriant mokymosi modulius būsimiems blokų grandinės specialistams, visų pirma blokų grandinės architektams, kūrėjams ir vadovams.

Dirbtinio intelekto būklės ataskaitoje analizuojami įdomiausi pokyčiai DI srityje, siekiant paskatinti informacija pagrįstą pokalbį apie dirbtinio intelekto būklę ir jo poveikį ateičiai. Jau penktuosius metus 2022 m. DI būklės ataskaitą peržiūri pirmaujantys dirbtinio intelekto praktikai pramonės ir mokslinių tyrimų srityje.

Jame nagrinėjami šie pagrindiniai aspektai

• Moksliniai tyrimai: technologiniai proveržiai ir jų pajėgumai.
• Pramonė: komercinio DI taikymo sritys ir jo poveikis verslui.
• Politika: dirbtinio intelekto reguliavimas, jo ekonominiai padariniai ir kintanti dirbtinio intelekto geopolitika.
• Sauga: nustatyti ir sumažinti katastrofinę riziką, kurią galėtų kelti labai pajėgios būsimos DI sistemos.
• Prognozės: tai, kas, tyrimo leidėjų nuomone, įvyks, ir veiksmingumo peržiūra siekiant skaidrumo

Iš pagrindinių 2022 m. ataskaitos punktų matyti, kad:

• naujos nepriklausomos mokslinių tyrimų laboratorijos sparčiai atveria prieigą prie pagrindinių laboratorijų uždarų šaltinių;
• pagrindiniai DI mokslinių tyrimų subjektai vis geriau suvokia saugą, o DI sauga tampa pagrindine disciplina;
• Kinijos ir JAV dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų spraga toliau didėjo: nuo 2010 m. Kinijos institucijos sukuria 4,5 karto daugiau dokumentų nei JAV institucijos;
• dirbtiniu intelektu grindžiami moksliniai tyrimai ir toliau lemia proveržį, tačiau reikia toliau tirti dideles metodines klaidas, pvz., duomenų nutekėjimą.